Integration of environmental concerns into agricultural policy trough support for rural development in Baltic States

The purpose of the paper is to reveal the integration models of environment concerns into Baltic States’ agricultural policy. While Estonia, Latvia and Lithuania are still recognized as being countries in transition and with technological and structural gaps compared to old Member States, could be less willing to apply environment oriented measures versus investment support for farming. However, the provided analysis and comparisons of Rural Development Programmes for 2007-2013 in three countries revealed that have chosen different paths for the implementation of their strategic objectives integrating competitiveness and environmental concerns.

Europos Sąjungos (ES) Bendroji žemės ūkio politikoje (BŽŪP), patyrusioje 2003 metais reformą, numatomos priemonės skirtos aplinkos apsaugos problemoms spręsti ir natūralių gamtos išteklių subalansuoto naudojimo skatinimui. Jei senosiose šalyse narėse tokia didelis dėmesys aplinkos apsaugai yra jau palyginti nenaujas reiškinys, tai naujosiose šalyse narėse dėmesys aplinkos apsaugai išaugo prasidėjus naujam ES finansiniam periodui. Žinant, tai, kad naujose šalyse narėse, tame tarpe ir trijose Baltijos šalyse (Estija, Latvija, Lietuva), žemės ūkio sektorius intensyviai restruktūrizuojasi, galima būti manyti, kad kompensacinio pobūdžio aplinkos apsaugos priemonės turėtų būti santykinai mažiau paklausios nei investicinės paramos priemonės, skatinančios ūkių modernizavimą ir ekonominės veiklos efektyvumą. Siekiant ištirti aplinkos apsaugos politikos integravimo modelius žemės ūkio politikoje, lyginti pagrindiniai Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio sektorių struktūriniai rodikliai, lyginti trijų šalių strateginiai prioritetai bei 2007–2013 metų Kaimo plėtros planai. Tyrimo rezultatai rodo, kad, jei Latvija ir Lietuva yra panašesnės savo žemės ūkio sektoriaus struktūriniai rodikliais, tai jų kaimo plėtros politikos skiriasi gana ženkliai. Jei Latvijoje žemės ūkio konkurencingumo siekiama taikant investicines priemones ir santykinai mažai skiriant aplinkos apsaugos tikslas įgyvendinti, tai Lietuvoje ir Estijoje aplinkos apsaugos priemonių svarba prilygsta investicinei paramai. Be to, Estijoje strateginiai tikslai įgyvendinami taikant santykinai mažai priemonių, t. y. Koncentruojant finansinius išteklius, o Lietuvoje taikoma daug priemonių, kurių finansavimas yra santykinai kuklus. Galima sakyti, kad Estijos ir Lietuvos žemės ūkio politikoje yra pasiekta gilesnė aplinkos apsaugos politikos integracija.