Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/42839
Type of publication: Vertimas (straipsnis) / Translation (article) (V3)
Field of Science: Politikos mokslai / Politic sciences (S002)
Author(s): Mažylis, Liudas;Unikaitė, Ingrida
Title: Bankų sistemos stabilumo sąsajos su visuomenės saugumu : „Snoro“ ir Ūkio bankų žlugimas
Is part of: Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2013-2014. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014, [t.] 12
Extent: p. 259-280
Date: 2014
Keywords: Visuomenės saugumas;Politikos diskursai;Banko indėlių saugumas;Bankų sistemos žlugimas;Žiniasklaidos diskursai;Public security;Political discourses;Security of bank's deposits;Collapse of the bank system;Media discourses
Abstract: Straipsnyje analizuojamas bankų sistemos stabilumas kaip svarbi visuomenės saugumo sąlyga. Siekiama išanalizuoti dviejų komercinių bankų – „Snoras“ ir Ūkio bankas – žlugimo trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį visuomenės požiūriui į bankininkystę Lietuvoje. Pasinaudojant naujojo institucionalizmo teorinėmis prieigomis, konstruojamas analitinis modelis, paremtas dviejų pagrindinių internetinės žiniasklaidos portalų – Lrytas.lt ir Delfi.lt – diskursyvinių devizų rekonstrukcija. Vertinamos pagrindinių proceso veikėjų (Lietuvos banko, valstybės vadovų, pačios žiniasklaidos) pozicijos kintančioje struktūrinėje aplinkoje. Konstatuojama, kad naujasis institucionalizmas sudaro tinkamus teorinius rėmus tiriamiesiems procesams apibūdinti, įvertinant proceso veikėjų išskaičiavimus ir aiškinant politikos procesų raidą, atsižvelgiant į konsensuso, priimto ankstesniuose politikos proceso etapuose, aplinkybes. Naudojant diskursyvinio institucionalizmo prieigą, tampa įmanoma suvokti veikėjus, jų didelę įtaką struktūrinei aplinkai. Tyrimo eigoje išryškinti penki bankų žlugimo etapai, atsispindintys žiniasklaidos naujienų portaluose. Jie skiriasi trukme, intensyvumu ir (re)konstruojamomis diskursų naudojamomis priemonėmis, lyginant ankstesnįjį banko žlugimo atvejį su vėlesniuoju. Pavyzdžiui, visuomenės būseną, sukeltą „Snoro“ banko žlugimo, galima apibūdinti kaip klasikinį kognityvinio disonanso atvejį: visuomenė vienu metu laiko komercinius bankus Lietuvoje nepatikimais, tačiau ir toliau sėkmingai naudojasi jų paslaugomis. Tiriamoji problema politiškai laikytina marginalija, neturėjusia esminės įtakos pagrindiniams politikos procesams. Tai skiriasi nuo ankstyvojo posovietmečio, kai indėlių saugumas, prarastos santaupos buvo tapę svarbiais argumentais partijų kovoje dėl valdžios.[...]
Internet: http://www.lka.lt/lt/moksline-veikla/leidiniai/lietuvos-metine-strategine-apzvalga.html
http://www.lka.lt/lt/moksline-veikla/leidiniai/lietuvos-metine-strategine-apzvalga.html
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Viešojo administravimo katedra
Viešosios komunikacijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.55 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

130
checked on Nov 2, 2019

Download(s)

10
checked on Nov 2, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.