Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/41296
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Etnologija / Ethnology (H006)
Author(s): Apanavičius, Romualdas
Title: Kosciół katolicki i Litewskie ludove instrumenty muzyczne
Other Title: Catholic church and Lithuanian ethnic musical instruments
Is part of: Polska i Litwa - duchowe dziedzictwo w Europie. Lublin : Towarzystwo Naukowe KUL, 2005
Extent: p. 259-269
Date: 2005
Series/Report no.: (Homo meditans. T. XXVI 0239-7811)
Keywords: Muzikos instrumentai;Liaudies muzikos instrumentai;Lietuva;Musical instruments;Ethnic musical instruments;Lithuania
ISBN: 8373062416
Abstract: Liaudies muzikos instrumentų vaidmuo katalikų bažnyčios kulte nėra pakankamai išgvildentas, nors apie tai jau 1924 m. rašė J. Žilevičius, 1937 – 1940 m. B. Buračas, 1992 ir 2000 m. šio straipsnio autorius, 1997 – 2003 m. A. Motuzas. Nuo XIX a. II pusės liaudies instrumentai buvo vartoti ne tik prie darbų, vestuvių apeigose, įvairiuose pasilinksminimuose, bet ir bažnyčioje. Instrumentai skambėjo per šv. Velykų mišias Žemaitijoje, o per Didįjį ketvirtadienį, kai neskambino varpais, prie bažnyčios mušdavo būgną. A. Motuzo teigimu, Velykų apeigose panašiai instrumentai skambėjo ir šiaurės rytų Aukštaitijoje, Vabalninke, B. Kerbelytės žiniomis – apie Kupiškį, autoriaus vadovautų ekspedicijų duomenimis – pietvakarių Žemaitijoje. Žinių yra ir iš likusios Lietuvos, netgi iš Suvalkijos. Katalikiškose šventėse etniniai muzikos instrumentai labiausiai vartoti dukart per metus, būtent, per Kalėdas ir Velykas. Jie vartoti ir Advento metu, per Kryžiaus dienas, taip pat ir laidotuvėse. Trimitai ir kanklės skambėjo Žemaitijoje per Kryžiaus kelių apeigas. Duomenų apie etninius instrumentus katalikų bažnyčios apeigose nėra daug, tad lyginant su Lenkijos tradicijomis, kur liaudies muzikos instrumentai bažnyčioje vartoti gana plačiai, galima teigti, jog Lietuvoje labiausiai pasitelkti tik pučiamieji instrumentai ir būgnai, kurie „šventais“ laikyti nuo seno. Akivaizdu, jog etninių muzikos instrumentų vartojimo katalikų bažnyčioje tradicijos atėjo iš Lenkijos, o Lietuvoje šiais instrumentais išlaikyti ir senieji ikikrikščioniškieji papročiai, ne tik muzikuojant, bet ir keliant apeiginį triukšmą
The problem of integration of Lithuanian ethnic musical instruments in the rituals of Catholic Church is not researched. Only A. Motuzas is a scholar who isn1997-2003 investigated the customs of Cross Ways in Lithuania, had paid the attention to the fact that ethnic numeral instruments were used in various places of these ways. The author in 2000 did the supposition that Catholic Church made the influence on the preserving traditions of playing on Lithuanian string instrument kanklės, while in neighbouring countries, where the Lutheran Church were dominated - in Western and Middle Latvia, Estonia, Finland, - these traditions were developed more noticeably. […]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/41296
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.99 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

146
checked on Sep 7, 2020

Download(s)

18
checked on Sep 7, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.