Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/38124
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / Artwork (H003)
Author(s): Truskauskaitė, Vitalija
Title: Sacral theatre narrative in contemporary Lithuanian theatre
Other Title: Sakralinio teatro naratyvas Lietuvos šiuolaikiniame teatre
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008, [T.] 4 : Menas ir tapatumas
Extent: p. 152-162
Date: 2008
Keywords: Theatrum mundis;Ordo amoris;Sakralinis teatras;Šiuolaikinis teatras;Theatrum mundi;Ordo amoris;Sacral theatre;Contemporary theatre
Abstract: Straipsnyje aptariami esminiai sakralinio teatro teoriniai aspektai – Theatum Mundi ir Ordo Amoris konceptai – ir jų refleksija šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Lyginant klasikinio ir modernaus sakralinio teatro konceptus Theatrum Mundi ir Ordo Amoris išskiriami ir aptariami krikščioniškojo sakralinio teatro požymiai; nustatomi šiuolaikiniame Lietuvos teatre dominuojantys sakraliniai vaizdiniai; atskleidžiama evangelinių siužetų, simbolių ir vaidybinės erdvės teatralizacijos dinamika. Pirmą kartą skralinio teatro konceptas Theatrum Mundi buvo paminėtas Pedro Calderono de la Barcos dramoje El grand teatro del mondo. 1645 metais išspausdintame kūrinyje rašytojas realybę interpretuoja kaip spektaklį, kurio vyriausiasis režisierius – Dievas. Teatrum Mundi pasaulyje, kurį įspūdingai atskleidė jėzuitų baroko teatro scena, žmogus gyvena Dievo akivaizdoje. Veiksmas, kuris atkuria šį ryšį, ir yra dieviškosios meilės kontempliacija. Dvasingumo ugdymo metodikos šaltinis – Šv. Ignaco Lojolos knyga Dvasinės pratybos. 1583 metais išspausdintoje knygoje atsiskleidžia ne tik dvasingumo stilius ir metodas bet kartu išryškinamas atitaisantis save žmogus. Ordo Amoris termino autorius – filosofas Max Sheler’is. Jo nebaigtoje, jau po autoriaus mirties 1929 metais išleistoje, studijoje Ordo amoris, meilės tvarkos forma aptariama kaip „žmogaus esmės formulė“, atsiskleidžianti ne žmogaus mąstymu, bet jo gebėjimu mylėti, dalyvauti būtyje, kuri įsišaknijusi meilėje.[...]
Internet: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2008~ISSN_1822-4555.N_4.PG_152-162
http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2008~ISSN_1822-4555.N_4.PG_152-162
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.52 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

110
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

4
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.