Darbai ir dienos / Deeds and Days 2018, nr. 69

Permanent URI for this collection

Leidybą rėmė Europos socialinis fondas / Publication sponsored by European Social Fund
  1. Viršelis / Cover
  2. Informacija apie Darbai ir dienos / Information about Deeds and Days 2018, nr. 69
  3. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.69

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 13
  • Publication
    „Atkurti nepriklausomą valstybę“ – Lietuvos tarybos reikšmė šimtmečio šviesoje
    [“Reestablishing an independent state” – the significance of the council of Lithuania in light of the centennial]
    research article
    Tauber, Joachim
    Darbai ir dienos, 2018, nr. 69, p.11-22
    Straipsnis nagrinėja klausimą, kokią Lietuvos Tarybos nariai įsivaizdavo Lietuvą būsiant ateityje ir kaip į šiuos jų įsivaizdavimus reikėtų žiūrėti praėjus šimtui metų. Straipsnyje aptariami Tarybos narių įsitikinimai trimis svarbiais klausimais: būsimos valstybės vidaus tvarka, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, valstybės politika mažumų atžvilgiu.
      269  105
  • Publication
    Humanizmo idealo ir jo stabų kritika
    [Criticism of the ideal and idols of humanism]
    research article
    Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, T. 69, p. 23-44
    The paper critically considers the ideology of humanism, which is different from the humanism known to religion and philosophy. The institutions that provide the narratives of this new humanism seek to regulate the lives and ideals of human beings and do so by emphasizing populist values. The ideology and propaganda of this humanism are hidden under an institutional and populist philanthropic rhetoric, spectacular actions of charity, and manipulative political invitations. The important aim of the ideology of humanism is to construct autonomous subjects-individuals who voluntarily serve in the spectacle of illusory grace. This essentially differs from the Renaissance idea of studia humanitatis, from Hegel’s "Studium der Humaniora”, from the result of analyzing Arendt’s “The Human Condition”, from various groups of cultural diversity that empower the dignity, autonomy, and critical thinking of human beings. This paper maintains that contemporary forms of philanthropic humanism are just means used by the hegemonic class of bureaucracy under the contemporary conditions of neoliberalism. Humanism is an instrument of social engineering, of collaboration between big corporations and the state to suppress the significance of dignity, harmony, and other ideals, and to win mass support. It has nothing to do with education in human dignity by philosophy, art, and literature. The spread of humanistic instrumentalities is incompatible with the principles of humanitas and helps explain the paradoxical situation when with the ever greater dominance, locally and worldwide, of humanistic rhetoric less and less attention is devoted to critical studies and the study of the humanities.
      851  206
  • Publication
    Nuolatinio kritikos atnaujinimo poreikis kaip jos paviršutiniškumo simptomas
    [Permanent need for a renewal in critical theory as a symptom of theoretical superficiality]
    research article
    Jokubaitis, Linas
    Darbai ir dienos, 2018, nr. 69, p. 45-51
    Tyrimo tikslas – atskleisti vieną iš šiuolaikinės kritinės teorijos neradikalumo šaltinių. Jau keletą dešimtmečių kritinės teorijos praktinis nereikšmingumas nulemtas to, ką galime vadinti „netiesioginiu“ priėjimu prie svarbiausių politinių ir socialinių problemų. Pamatinės problemos neaptinkamos konkrečioje socialinėje tikrovėje, jos „randamos“ vis naujose knygose, akademiniuose žurnaluose arba konferencijose. Ginčai dėl kritinės teorijos subtilybių akademikams ir intelektualams yra svarbesni už diskusijas dėl konkrečiai egzistuojančios politinės tikrovės. Kritinės teorijos atstovai diskutuoja apie vis naujas problemas, kurios randamos ne socialinėje tikrovėje, bet sukurtos pačių kritikų. Šis kritinės teorijos santykis su problemomis užkerta kelią didesnėms pretenzijoms keisti socialinę tikrovę. Jei kritinės teorijos atstovai nenori užsiiminėti tik kalbiniu akademikų žaidimu, jie turi atsisakyti įpročio vaikytis intelektualių madų. Siekiant praktinio relevantiškumo, būtina grįžti prie fundamentalių klausimų apie žmogaus, visuomenės ir politikos prigimtį, o ne nuolat diskutuoti ir rašyti apie naujas madingiausias „teorijas“.
      180  55
  • Publication
    Rusijos ir Ukrainos konfliktas socialinių tinklų informacinio karo kontekste: ekspertų požiūris
    [The Russian and Ukrainian conflict in the context of social network information warfare: the experts’ approach]
    research article
    Bacys, Tomas
    Darbai ir dienos, 2018, nr. 69, p. 53-63
    Straipsnyje aptariami mediatizacijos sukelti politinės komunikacijos kultūros pokyčiai. Nagrinėjama, kaip informacinių technologijų plėtra ir socialinių tinklų populiarumas pakeitė įvairių žiniasklaidos priemonių paskirtį, o socialiniai tinklai tampa pagrindine priemone greitai išsiųsti svarbią naujieną vartotojams. Tačiau socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti visuomenę, mažai kontroliuojama. Pavyko nustatyti, kad būtent socialiniuose tinkluose aktyviai veikia informacinių karų įrankiai – troliai, kurie siekia suklaidinti vartotoją. Straipsnyje aprašoma, kaip informacinis karas, vykdomas socialiniuose tinkluose, skiriasi nuo kitų medijų. Straipsnyje įvardijami trolių tikslai, veikimo schema, taip pat raida ir pokyčiai.
      372  215
  • Publication
    Shaping elites and children at risk: public discourse about the residential care for children at risk in nineteenth-century Brno
    [Diskursyvus) elitų ir socialinės rizikos vaikų konstravimas: internatinių socialinės rizikos vaikų globos institutų XIX amžiuje Brno mieste viešasis diskursas]
    research article
    Beresnevičiūtė-Nosálová, Halina
    Darbai ir dienos, 2018, nr. 69, p. 65-112
    The long lasting tradition of creating huge institutions of residential care for children at risk in the Czech lands and Moravia in particular may be traced back to the needs of nineteenth-century philanthropic elites and the discursive presentation in the local press of the “best kind of care.” In Brno, several aristocrats and representatives of the higher clergy cooperated with a small but wealthy middle class elite when organizing care for children with audial and visual impairments as well as children endangered by “moral negligence.” Political connections of those civic philanthropists allowed gaining public funding for expanding expensive institutions of residential care. At the same time, public discourse presented the institutes as important meeting places of the local old and new elites. The compromises of socially, religiously, and ethnically heterogeneous but cooperating sectors moulded social careers, promoted religious tolerance or equal linguistic rights of two Moravian nations in the public discourse. The taste and gifts of local philanthropists also shaped the care that children received. The help itself was ever more strongly presented as the duty of the society; this duty was fulfilled under the leadership of those “on top.” The help was presented by metaphors of “raising up.” The child would be taken away from its original surrounding in order to be “raised up” to a productive, free, or even “noble” individual. The long-lasting need of providing proofs that the care was effective was satisfied by the means of preselection of children for the institutes. Somewhat exaggerated optimism about the effectivity of philanthropy resulted in an original tendency to reject the pessimism of rising eugenics concerning the handicapped in Brno philanthropic circles. The prestigious publicity that those institutes received allowed medical doctors and pedagogues to build their individual and collective careers. Newspapers praised them for volunteering, professional know-how and their ability to bring fame to the region. Professionals also contributed to the image of effective residential care by presenting their exclusive ability to help children at risk and to show the native environment of children to be unsuitable or dangerous. While gaining ever more public financing, the institutes were gradually turned into domains for professionals.
      310  53