Disertaciniame tyrime nagrinėjama, kaip mokytojai ir mokyklų vadovai išgyvena pasitikėjimą jais reformų laikotarpiu, atskleidžiant įtampas tarp švietimo politikos ir praktikos, pasitikėjimo švietimo praktikais svyravimą, susijusį su skirtingų švietimo kaitos modelių įgyvendinimu bei prieštaringais ideologiniais švietimo reformų pagrindais. Tyrimu pabrėžiama švietimo praktikų profesinio gyvenimo tyrinėjimo svarba, siekiat geriau suprasti švietimo politikos ir praktikos realybę. Tyrimas grindžiamas subjektyviąja interpretacine perspektyva, jame taikoma gyvenimo naratyvo (angl. life history) tyrimo strategija, kurios pagrindinis duomenų šaltinis - mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio gyvenimo naratyvai, jungiantys individualią perspektyvą su socialiniu, istoriniu ir struktūriniu kontekstu. Vienas iš svarbiausių gyvenimo naratyvo bruožų yra glaudus tyrėjo ir dalyvio bendradarbiavimas tyrimo proceso metu. Švietimo praktikų profesinio gyvenimo liudijimai atskleidė, kad Lietuvos mokykloje linkstama labiau pasitikėti reglamentais, procedūromis, o ne žmonėmis. Tai įrėmina, apriboja švietimo praktikų profesinę veikmę (angl. professional agency), trukdo išsiskleisti jų potencialui. Tyrime atskleisti pasitikėjimo lūžiai, veikiantys švietimo praktikų profesinį gyvenimą: profesinės laisvės svyravimai, tarpasmeninio pasitikėjimo kontrastai lokaliuose mokyklų kontekstuose bei prieštaringos švietimo kaitos linijos.

Lived experience of trust by teachers and school leaders during the reforms is the main target of the research focussing on how they feel trusted in relation to educational policy decisions. It reveals the tensions between educational policy and practice and fluctuations of trust implementing different educational change models based on contradicting political and ideological basis. The importance of researching professional lives of teachers and school leaders is emphasized for unfolding the reality of educational practice and policy. Research is performed in line with the interpretative subjectivist paradigm using life history approach. The main source of data is personal narratives of teachers and school leaders, where an individual perspective is connected with the overall social, historical and structural context. Tight cooperation between the researcher and research participants is a key characteristics of life history research. The analyses of life histories of Lithuanian educational practitioners show that there is more trust in regulations and procedures rather than human beings in current Lithuanian educational context. This frames and limits professional agency of teachers and school leaders and prevents from revealing their potential. The research revealed turning points of trust affecting professional lives of educational practitioners in fluctuations of professional independence, contrasts in relational trust in local contexts of different schools and contradictory trajectories of educational change.