Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36657
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Volodkaitė, Kotryna
Title: Ar arbitražinio susitarimo galiojimas trečiajai šaliai, nepažeidžia ginčo šalių sutartinių ryšių uždarumo principo?
Other Title: Does the validity of an arbitration agreement with a third party not prejudice the principle of the contractual relationship between the parties to the dispute?
Extent: 44 p.
Date: 7-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Arbitražinis susitarimas;Sutarties uždarumo principas;Trečioji šalis;Arbitration agreement;Principle privity of contract;Third party
Abstract: Teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu, gali laisvai pasirinkti kitą sutarties šalį, ar šalis bei alternatyvų ginčo sprendimo būdą, tai yra arbitražą. Tokiu atveju, sudarydamos arbitražinį susitarimą, arbitražinio susitarimo šalims yra aišku, kas yra susitariančioji šalis. Tačiau, ar tokia situacija yra visais atvejais? Galima modeliuoti situaciją, kada A pasirašo arbitražinį susitarimą su B, tačiau, arbitražo teismas, arbitražinės išlygos galiojimą, gali išplėsti ir C, trečiajai šaliai. Tačiau, nepaisant paminėtos situacijos, sutarčių teisės moksle, egzistuoja sutarties uždarumo principas (angl. Privity of contracts). Atsižvelgiant į šiuos teisinius institutus, kyla teisinis klausimas: ar arbitražinio susitarimo galiojimas trečiajai šaliai, nepažeidžia ginčo šalių sutartinių ryšių uždarumo principo? Šiame darbe, atsižvelgiant į magistriniame darbe išsikeltus tikslus ir uždavinius, buvo atsakyta į pastarąjį klausimą. Pirmajame magistrinio darbo skyriuje buvo nustatyta, jog laikantis vienos iš arbitražinio susitarimo sudarymo formos, arbitražinio susitarimo sudarymo raštu, arbitražinis susitarimas gali būti taikomas asmenims, kurie nepasirašė arbitražinio susitarimo. Antrajame skyriuje, išanalizavus sutarties uždarumo principą, Lietuvos teisinėje sistemoje, konstatuotina, jog sutarties uždarumo principas nėra absoliutus, principui yra taikytinos išimtys. Tokia išvada konstatuotina, aptarus ir Anglijos teisės aktus. Trečiame magistrinio darbo skyriuje, pateikti praktiniai arbitražinio susitarimo išplėtimo atvejai, trečiosioms šalims, kurie pagrindžia bendrųjų sutarčių teisės ir (ar) specifinių doktrinų taikymą, kaip priemonę, arbitražinio susitarimo išplėtimui. Ketvirtame baigiamojo darbo skyriuje, palyginus tiek sutarčių uždarumo principą tiek doktrinas, kuriomis remiantis gali būti išplečiamas arbitražinio susitarimo galiojimas, trečiajai šaliai, pateikti teisiai argumentai pagrindžia magistrinio darbo hipotezę, jog arbitražinio susitarimo galiojimas trečiajai šaliai, nepažeidžia sutartinių ryšių uždarumo principo, jei yra taikomos bendrosios sutarčių teisės doktrinos ir (ar) specifines arbitražinio susitarimo išplėtimo doktrinos.
Every person can freely engage in commercial activities. Commercial legal relations, usually occurring, are the legal basis for contracts. Individuals acting freely in concluding contracts, in other words, contracting parties are subject to the principle of contract freedom. The latter principle is expressed in such a way that contracting parties can freely choose between contracting parties, legal relations, mixed civil law or, in some cases, alternative dispute resolution. An alternative dispute resolution based on the principle of contract freedom is arbitration. The latter institution, in today's world, is particularly popular due to certain legal factors: the freedom to choose not only the substantive rules applicable to the settlement of a dispute, but also the maintenance of procedural, high level of confidentiality, as the proceedings in the arbitral tribunal have been carried out confidentially. As mentioned before, the entities of legal relations are free to choose the other party to the contract, or the country, and alternative dispute resolution, that is arbitration, in accordance with the principle of freedom of contract. In such a case, it is clear to the parties to the arbitration agreement that it is a party to the arbitration agreement which becomes a party to the dispute in the event of a dispute. But, is this situation in all cases? Given the current practice of commercial arbitration, it can be concluded that it is not. When examining the doctrine of commercial arbitration, court cases and scientific, legal, and articles, it is to be held that parties to an arbitration agreement do not always know which countries or parties may be involved in arbitration proceedings. Such a situation arises when an arbitral tribunal extends the validity of an arbitration clause to a third party. Given this statement, the situation is presented: A signs an arbitration agreement with B, but the arbitral tribunal can extend the validity of the arbitration clause to C, to a third party. However, despite the aforementioned situation, contract law in science, there is the principle of "privacy of contracts"...
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36657
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
kotryna_volodkaite_md.pdf693.45 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

84
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

18
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.