Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36621
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Daukšytė, Paulina
Title: Bažnytinės koncertinės muzikos raida Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu (1990-2017)
Other Title: The development of church concert music in Lithuania during the period of independence 1990-2017
Extent: 41 p.
Date: 5-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Muzikos akademija. Instrumentinės muzikos katedra
Keywords: Bažnytinė;Nepriklausomybė;Lietuvoje;Koncertai;Church;Independence;Lithuania;Concert
Abstract: Šiame darbe pristatoma bažnyčios, kaip koncertinės erdvės, tinkamumo problematika. Bažnyčia visais laikais nešė žmonėms tikėjimą, mokslą, kultūrą, moralės doktriną. Daugybė garsiausių klasikinės muzikos šedevrų sukurta atlikti būtent bažnyčiose – liturgijoje Dievui pagarbinti. Tai yra meno paveldas ir drauge galimybė toliau puoselėti ilgaamžę muzikinę kultūrą bei atlikėjų meną. Tyrimo objektas - bažnytinės koncertinės muzikos raida. Tyrimo klausimai: 1. Kaip vertinama bažnytinė koncertinė muzika bažnyčioje? 2. Kaip vertinama koncertinė veikla bažnyčioje? 3. Kas skatina atlikėjus koncertuoti bažnyčioje? 4. Koks repertuaras dažniausiai vyrauja bažnyčioje? Tyrimo tikslas - išanalizuoti bažnytinės koncertinės muzikos raidą ir bažnyčios požiūrį į ją, Lietuvai tapus nepriklausoma. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti bažnytinės koncertinės muzikos plėtros galimybes bažnyčioje; 2. Atskleisti bažnytinės koncertinės muzikos specifiką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, interviu. Pagrindinės išvados. Reikšmingos detalės, atsispindėjusios bažnytinėje koncertinėje muzikoje, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990–2017 m.: - Gerokai padaugėjo sakralinės muzikos festivalių, koncertų, renginių visoje Lietuvoje. Muzika pasipildė naujais įvairiais, sudėtingais religinės muzikos opusais. Atsivėrė platesnės galimybės kompozitoriams ir atlikėjams. Taip pat pradėti kurti proginiai bažnytiniai kūriniai, kuriuose panaudoti bažnytinėse erdvėse rečiau skambantys muzikos instrumentai, pvz., A. Martinaičio kūrinyje „Dievo gailestingumo altorius“ (2008) naudojami mušamieji, kanklės, Viktoro Minioto kamerinėse mišiose „Messa da camera“ (1998) naudojamas akordeonas, Felikso Bajoro kūrinyje „Missa in musica“ (1993) naudojamas trombonas, Onutės Narbutaitės kompozicijoje „Vėlinių giedojimas“ (2008) – trimitas, trombonas, Vytauto Miškinio mišiose „Pastoral Mass“ (2016) – mušamieji ir etnoinstrumentai. - Bažnytinės erdvės tapo atviresnės bažnytinei koncertinei muzikai. Pvz., festivaliai „Kalėdų muzikos aidai Vilniaus bažnyčiose“, „Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis“, sakralinės muzikos festivalis „Kristus karaliauja! Aleliuja!“, festivalis „Ave Maria“, vyksta tik bažnyčiose. - Koncertinė muzika bažnyčioje yra vertinama teigiamai. Kunigų nuomonės šiuo klausimu sutampa, tik pabrėžiama, kad koncertai turi būti sakralinio pobūdžio ir vykti šalia liturginių apeigų, tačiau koncertai bažnyčiose dažnai nevyksta dėl kunigo iniciatyvos nebuvimo. Atlikėjai bažnyčiose koncertuoja niekieno neskatinami. Tai būna pačių muzikantų rodoma iniciatyva. - Koncertinė veikla, vystoma bažnyčiose, – įvairi ir planinga. Atlikus tyrimo duomenų analizę ir apibendrinus visai naują reiškinį Lietuvos koncertiniame gyvenime, galima išskirti du pagrindinius dalykus: labai svarbu bažnyčios vadovo, klebono išprusimas ir iniciatyva bei finansavimas. Kartais didelius projektus finansuoja Kultūros taryba, savivaldybės, seniūnijos, žmonės, kurie geranoriškai prisideda prie kultūros vystymo. - Anksčiau vyravusią liturginę muzikos funkciją, pastaruoju metu keičia platesnis kompozitorių požiūris ir laisvesnė, individualesnė jos interpretacija.
This work presents the problem of a church‘s as a concert space suitability. The Church was carrying faith, science, culture and moral doctrine for people all of the time. Many of the most famous masterpieces of classical music were created to be performed in churches - in worship of God during the liturgy. It is an art heritage and at the same time it is an opportunity to continue foster long-lasting musical culture and performing arts. Research object: an evolution of the church concert music. Research questions: 1. How is church music valuated in the church? 2. How does evaluate the concert activity in the church? 3. What encourages performers to perform in the church? 4. What repertoire usually prevails in the church? The aim of the research: to analyze the evolution of church concert music and the church's attitude towards it after Lithuania became independent. Research tasks: 1. To evaluate the possibilities of church concert music development in the church; 2. To reveal the particularity of church concert music. Research methods: analysis of scientific literature, interviews. The main conclusions. The significant details reflected in church concert music after Lithuania regained its independence from 1990 to 2017: - The number of sacred music festivals, concerts, events significantly increased throughout Lithuania. Music has filled with opus of new, varied, complex religious music. Wider possibilities for composers and performers have been opened. Also commemorative church works have been started to create using musical instruments that were rarer used in church spaces, such as: A. Martinaitis "Dievo gailestingumo altorius" ("The Altar of God's Mercy") (2008) used percussion, kankles, an accordeon was used in Viktoras Miniotas chamber mass "Messa da camera" (1998). A trombone was used in Feliksas Bajoras art work "Missa in musica" (1993). A trumpet, trombone were used in Onutė Narbutaitė composition called "Vėlinių giedojimas" (2008). The percussion and ethno instruments were used in Vytautas Miškinis "Pastoral Mass" (2016). - The church spaces has become more open to church concert music. For example: festivals such "Kalėdų muzikos aidai Vilniaus bažnyčiose" ("Christmas Music Echoes in Vilnius Churches"), "Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis" ("St. Jacob Sacred Music Festival"), sacred music festival "Kristus karaliauja! Aleliuja!" ("Christ Reigns! Alleluia!"), "The Ave Maria" festival are hold only in the churches. - The concert music is appreciated positively in the church. The priests' views on this issue is coincided, but it is emphasized that the concerts must be sacramental and follow liturgical ceremony but the concerts in churches often do not take place due to the lack of a priest‘s initiative. The performers give concerts in the churches not been encouraged by anyone. This is an initiative shown by the musicians themselves. The concert activities developed in the churches are diverse and methodical. After analyzing the research data and generalizing a whole new phenomenon in Lithuanian concert life, two the main points can be distinguished: the church leader, pastor's awareness and initiative and funding are very important. Sometimes large projects are funded by the Cultural Council, municipalities, parishes and by the people who benevolently contribute to the development of the culture. - A formerly prevalent liturgical function of music has been changing recently by the wider attitude of composers and looser, more individualized interpretation of this music.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36621
Appears in Collections:2018 m. (MA mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

60
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

98
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.