Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36477
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy
Author(s): Čemolonskas, Rėjus Marija
Title: Originalo ir klastotės dialektika mene
Other Title: Dialectics between original and forgery in art
Extent: 60 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Filosofijos ir socialinės kritikos katedra
Keywords: Originalas;Klastotė;Menas;Vertė;Original;Forgery;Art;Value
Abstract: Gilinantis į meno istoriją, daugybę klausimų sukelia meno kūrinio įvertinimo procesas, jo kriterijai bei objektyvumas. Kiek šios aplinkybės turi įtakos meno subjektyviam suvokimui bei kokią įtaką daro meno kūrinio vertei kolektyvinėje sąmonėje? Kokią vertę turi meno kūrinys pats savaime ir kaip ji kinta eksponavimo proceso metu? Be abejonės, meno kūrinys gali egzistuoti kaip daiktas, fizinis objektas. Bet ar tokiu atveju jį galima pavadinti meno kūriniu, o ne elementariu daiktu? Menas neatsiejamas nuo įvertinimo, tiek jo monetarinės vertės, tiek simbolinės vertės kolektyvinėje sąmonėje. Taigi vertės suteikimas meno kūriniui yra besitęsiantis, komplikuotas procesas, kuriam daro įtaką daugybė išorės veiksnių – tokių, kuriuos galima prognozuoti, bet neįmanoma numatyti. Veiksnių, kurie nulemia kuo meno kūrinys gali tapti. Egzistuoja autoritetai, nulemiantys tiek autorystės, tiek paties meno kūrinio vertę. Tačiau daugybė meno klastojimo atvejų privertė kvestionuoti šiuos tariamai objektyvius vertinimo procesus bei autorystės įtaką meno kūrinio suvokimui. Meno kūrinio klastotė – tai tam tikro originalaus meno kūrinio aspekto(ų) imitacija, sukurta menininko-klastotojo, siekiant sukurti kuo didesnį panašumą su jau egzistuojančiu menininko stiliumi arba meno kūriniu. Meno klastotė sąmoningai arba nesąmoningai turi būti priskirta ne autoriui, bet kitam menininkui, eksponuojant arba parduodant ją svetima pavarde. Objektyvaus meno vertinimo diskursas buvo ne kartą dekonstruotas dėka į viešumą iškilusių klastotės istorijų ir menininkų, išdrįsusių nepaklusti nusistovėjusiems autorystės nustatymo bei meno vertinimo kriterijams. Šios istorijos iškėlė daug klausimų apie meno kūrinio bei padirbinio dialektiką, klastočių prasmę bei reikšmę meno istorijoje. Tokiame kontekste pats meno kūrinys iš objektyvaus daikto virsta subjektyviu simuliakro simboliu, įrodo savo netikrumą ir subjektyvumą. Šis virsmas kvestionuoja autorystės supratimą, meno kūrinio vertę bei estetikos pagrindą. Šiame darbe stengiamasi atskleisti šį klastotės kontraversiškumą bei standartų laužymą, parodyti vertę to, iš ko vertė atimama.
Deepening into the history of art, a lot of questions are caused by the process of evaluation of an artwork, its criterion and objectivity. How much do these circumstances affect the subjective perception of art and what influence does the value of the work of art in the collective consciousness have? What value does artwork have itself and how does it change during the exhibition process? To be sure, an artwork can exist as an object, a physical object. But can this be called a work of art and not an elementary thing? Art is inseparable from the assessment, its monetary values and symbolic values in the collective consciousness. Thus, the evaluation of work of art is an ongoing, complicated process that is being influenced by many external factors: those that can be anticipated but can not be predicted. The factors that determine what a work of art can become. There are authorities that determine both the value of the author and the work of the art itself. However, many instances of artistic falsification forced them to ask about these objective evaluation processes and the influence of the author on the understanding of the artwork. Fake artwork is an imitation of a certain aspect of the original artwork created by the fake artist in order to create the greatest possible resemblance to the existing artistic style or artwork. The fakes must be deliberately or unknowingly attributed not to the author, but to another artist, by displaying or selling it by the fake surname. Discourse on objective art evaluation has been repeatedly deconstructed thanks to the publicity of fake stories and artists who dared not to abide by the established criteria for authoring and appreciating art. These stories have raised a lot of questions about the work of art, dialectics of original and fake and the meaning and significance of fakes in the history of art. In this context, the artwork itself from an objective thing shifts into a subjective symbol of the simulacrum, proving its uncertainty and subjectivity. This questions understanding of the author, the value of the work of art and the basis of aesthetics. This work will try to reveal fake’s contraversy and standard elimination, to show the value from which the value is deducted.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36477
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
rejus_marija_cemolonskas_md.pdf812.86 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

52
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.