Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36445
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology
Author(s): Galdauskaitė, Dovilė
Title: Vaikų susilaukimo, laimės ir lyčių vaidmenų dimensijų sąsajos Lietuvoje: kaita ir galimybės vertinti
Other Title: Links between childbearing, happiness and gender roles in Lithuania: changes and possibilities to assess
Extent: 170 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Sociologijos katedra
Keywords: Gimstamumas;Vaikų susilaukimas;Laimė;Lyčių vaidmenys;Lyčių (ne)lygybė;Fertility;Childbearing;Happiness;Gender roles;Gender (in)equality
Abstract: Tyrimo tikslas – išanalizuoti gimstamumo, laimės ir lyčių vaidmenų modelių kaitos sąsajas Lietuvoje. Nepaisant jau beveik dešimtmetį stebimo gimstamumo atsigavimo Lietuvoje, rodikliai išlieka žemi ir neužtikrina kartų kaitos. Nors gimstamumo tyrimų gana gausu, tačiau analizuojančių vaikų susilaukimą jungiant laimės, lyčių vaidmenų modelių ir gimstamumo dimensijų kompleksą nėra. Tyrime remiamasi naujausiomis gimstamumo teorinėmis idėjomis, aiškinančiomis laimės, lyčių vaidmenų ir vaikų susilaukimo sąsajas ir naudojama trijų tarptautinio lygmens tyrimų – Šeimos ir gimstamumo (1994-1995), Gyventojų politikos vertinimo (2001), Kartų ir lyčių (2006) antrinių duomenų analizė. Remiantis Bourdieu idėjomis interpretuojami kokybinio tyrimo pusiau struktūruotų interviu, atliktų su 20-39 m. moterimis, (ne)turinčiomis vaikų, duomenys. Antrinių duomenų analizės rezultatai rodo: didesnė tikimybė, kad vaikų turi ir ketina / nori susilaukti tie, kurie vaikų susilaukimą sieja su laime, tačiau vaikų (ne)turėjimą lyčių vaidmenų nuostatos ir praktikuojamas modelis paaiškina tik iš dalies. Nepaisant to, kad dažnai pritariama dirbančios moters dvigubo darbo naštai, rodančiai pereinamąjį lyčių vaidmenų etapą, labiau tikėtina, kad palaikantys labiau tradicines, o ne egalitarines nuostatas vaikų turi dažniau. Be to, analizės rezultatai atskleidžia, kad prokreacinių lūkesčių ir lyčių vaidmenų nuostatų sąsajos keičiasi ir tai vyksta kintant lyčių vaidmenų modeliui. Šeimos ir gimstamumo tyrimo duomenų analizė rodo, kad palaikantys labiau tradicines lyčių vaidmenų nuostatas dažniau nori, nei nenori, susilaukti vaikų. Kartų ir lyčių tyrimo duomenų analizė rodo priešingai – slinktį egalitarinio lyčių vaidmenų modelio link ir didesnę tokias nuostatas palaikančių, ypač bevaikių, moterų ketinimų susilaukti vaikų tikimybę. Tyrime taikomas kompleksinis gimstamumo tyrimo modelis, jungiantis laimės ir lyčių vaidmenų dimensijas, geriau paaiškina vaikų (ne)turėjimą ir prokreacinę elgseną. Kokybinio tyrimo rezultatai taip pat rodo slinktį egalitarinių lyčių vaidmenų modelio link ir jo pozityvų poveikį prokreaciniams lūkesčiams, stebimiems tarp informančių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Tokie tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad lyčių vaidmenų kaita egalitarinio modelio link – gimstamumo atsigavimo potencialas. Šiame darbe iš viso naudojami 141 literatūros šaltiniai, pateikiama 13 lentelių ir 3 paveikslai.
The aim of this research is to analyze links between fertility, happiness and gender roles in Lithuania. Currently, fertility in Lithuania is still below replacement level, despite the decade of inconsistent recovery. Although fertility studies are quite abundant, there are no studies analyzing childbearing in combination with a number of other key factors such as happiness, gender role models and fertility dimensions. This study is based on a newly developed theory that links happiness, gender roles and childbearing. The study refers to secondary data analysis of three international level surveys – Fertility and Family (1994-1995), Population and Policy Acceptance (2001) and Generations and Gender (2006). It also refers to the analysis of semi-structured interviews with women aged 20-39, who (not) had children; this was interpreted using Bourdieu’s ideas. Secondary data analysis shows that people who associate childbearing with happiness are more likely to have, intend or want to have children. While (not)having children is only partially dependent on gender role models. It is more likely that those preferring traditional gender role attitudes to egalitarian ones (will) have children. An often-occurring support to the double burden of having to work and cope with childcare responsibilities faced by women, shows a transitional period to another gender role model. In addition, the results of the analysis reveal that the relationship between childbearing intentions and gender roles is changing and this is happening with the changing gender role model context. The Fertility and Family survey data analysis shows that the ones supporting more traditional gender roles are more likely to have a child(ren) than not. Whilst the Generations and Gender survey data depicts a shift to egalitarian gender role model, where women (especially childless ones) supporting egalitarian attitudes are more likely to intend to have a child(ren). Complex research model comprising fertility, happiness and gender roles dimensions used in this study explains (not)having child(ren) and childbearing is more statistically significant. Results of qualitative research data also reveal shifting gender models to supporting or preferring more egalitarian ones and its positive effect on childbearing intentions among informants who attain higher education. The results of this study indicate that a shift in gender role towards egalitarian model may positively affect fertility growth. This thesis includes 141 literature sources, 13 tables and 3 pictures.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36445
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

52
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

70
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.