Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36386
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Socialinis darbas / Social work
Author(s): Žitkienė, Aistė
Title: Integralios pagalbos asmens namuose poveikis artimųjų patiriamai naštai globojant asmenį su nuolatinės slaugos poreikiu
Other Title: The effects of integrated care at home on the caregiving burden of the caretakers of persons in need of long term nursing
Extent: 74 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Socialinis darbas;Globos našta;Integrali pagalba asmens namuose;Social work;Caregiving burden;Integrated care at home
Abstract: Visuomenės senėjimo proceso greitėjimas ir ateities prognozės visame pasaulyje paskatino domėtis pagyvenusių žmonių globa. Šio tyrimo tikslas – atskleisti artimųjų naštos patirtis globojant asmenį, turintį nuolatinės slaugos poreikį, ir kokį poveikį artimųjų patiriamai naštai turi integrali pagalba asmens namuose. Tyrimo objektas yra senyvo amžiaus žmonių artimųjų globos naštos patirtys ir integralios pagalbos asmens namuose poveikis patiriamai globėjų naštai. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti artimųjų naštos patirtis globojant asmenį, turintį nuolatinės slaugos poreikį; 2) atskleisti, kokį poveikį artimųjų patiriamai naštai globojant asmenį, turintį nuolatinės slaugos poreikį, turi integrali pagalba asmens namuose; 3) atskleisti integralios pagalbos asmens namuose tobulinimo galimybes, siekiant sumažinti artimųjų patiriamą globos proceso naštą. Tyrime remtasi interpretuojamąja-konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine-interpretuojamąja epistemologijos perspektyvomis. Atlikti 8 pusiau struktūruoti giluminiai interviu su artimaisiais, globojančiais asmenį, turintį nuolatinės slaugos poreikį. Gautiems duomenims analizuoti buvo naudojama kokybinė turinio analizė. Tyrimas atskleidė, kad globėjų patiriama našta globojant asmenį, turintį nuolatinės slaugos poreikį, yra susijusi su fizinės aplinkos pokyčiais, laisvalaikio ir savirealizacijos veiklų praradimu, santykių ir vaidmenų šeimoje kaita, kitų šeimos narių paramos trūkumu ir emociniais išgyvenimais, kuriuos labai veikia santykiai su globojamu asmeniu, globėjo sveikatos būklės prastėjimas ir žinių trūkumas globėjo vaidmeniui atlikti, globėjo amžiaus tarpsnis ir vidinės savybės bei patirtis, jo vertybės ir globojamo asmens sveikatos būklė. Integrali pagalba asmens namuose daro poveikį patiriamai globėjų naštai: sumažina patiriamą emocinę naštą, suteikia galimybę savirealizacijai, profesinei veiklai ir kartu pagerina finansinę situaciją, globėjo ir globojamo asmens tarpusavio santykius, santykius su kitais šeimos nariais, sumažina globos proceso nulemtą fizinį krūvį. Integralios pagalbos asmens namuose paslauga leidžia pasijusti, kad globėjas yra ne vienas, suteikia galimybę pabėgti nuo globos proceso ir atsikvėpti, leidžia pasijusti savimi, suteikia galimybę save realizuoti profesinėje veikloje, o išėjimas į darbą reiškia trumpą pabėgimą nuo artimojo globos, suteikia galimybę daugiau laiko skirti savo šeimyniniams vaidmenims. Globėjai pasigenda specialistų pagalbos, kuri padėtų įgyti žinių, įgūdžių, reikalingų globos procese. Integralios pagalbos specialistai ne visada suteikia reikiamos informacijos, todėl kartais artimieji yra priversti kreiptis į šeimos gydytojus, ir tai reikalauja papildomo laiko. Nors integrali pagalba asmens namuose yra būtina artimiesiems, globojantiems asmenį, turintį nuolatinės slaugos poreikį, nors jie ją vertina itin teigiamai ir palankiai, džiaugdamiesi, kad išvis sulaukia pagalbos, tačiau yra ir tobulintų jos teikimo aspektų. Ši paslauga teikiama jau penkerius metus, tačiau gyventojams trūksta informacijos apie galimybę gauti šią paslaugą ir žinių apie specialistų atliekamus vaidmenis ir funkcijas. Globėjai norėtų, kad integralios pagalbos asmens namuose specialistai bendradarbiautų su šeimos gydytoju be jų tarpininkavimo. Tyrimas atskleidė, kad yra globėjų poreikis, jog integralios pagalbos asmens namuose komandą papildytų psichologas, kurio konsultacijos būtų naudingos tiek globėjui, tiek globojamam asmeniui. Šios pagalbos teikimo procese didžiausias dėmesys skiriamas sergančiam asmeniui, todėl jo trūksta artimiesiems, kurie mažai konsultuojami. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad jiems trūksta paslaugų teikimo valandų skaičiaus. Taip pat išryškėjo, kad ne pas visus klientus lankosi specialistai.
The rapid development in ageing of the population and future forecasts around the world has led to an interest in elderly care. The purpose of this research is to reveal the burden experiences of relatives taking care of a person requiring long-term care and the effect of integrated care at home on the burden of relatives. The subject of the research is the burden experiences of relatives of the elderly and the effect of integrated care at home on the burden of carers. Objectives of the research: 1) to reveal the burden experiences of relatives in taking care of a person requiring long-term care; 2) to reveal the effect of integrated care at home on the burden of relatives in taking care of a person requiring long-term care; 3) to reveal the improvement opportunities of the integrated care at home to reduce the burden of relatives in caring process. The research is based on interpretative-constructive ontology and subjective-interpretive epistemology perspectives. Eight half-structured in-depth interviews have been performed with relatives taking care of a person requiring long time care. The qualitative content analysis was used to analyse the data obtained. The research has shown that the burden experienced by carers in taking care of a person requiring long term care is related to the changes in the physical environment, the loss of leisure and self-realization activities, the change in relationships and roles in the family, the lack of support from other family members and emotional experiences that are strongly influenced by relationships with a person under care, the deterioration of the health status of the carer and lack of knowledge of the role of a carer, the age stage and internal qualities and experience of a carer, his/her values and the state of health of a person under care. The integrated assistance at home affects the burden experienced by carers: reduces their emotional burden, provides an opportunity for self-realization, professional activity and at the same time improves the financial situation, interpersonal relationships between a carer and a person under care, relationships with other family members and reduces the physical activity of the care process. The service of integrated care at home allows a carer to feel that he/she is not alone, gives him/her the opportunity to escape from the care process and breathe in, to experience himself/herself again, give him/her the opportunity self-realization in a professional activity, while going to work means a short escape from the caring routine, and gives the opportunity to spend more time to live their family roles. Carers lack professional support to help them acquire the knowledge and skills they need during the care process. Integrated care professionals do not always provide the right information, so sometimes relatives are forced to turn to family doctors, which takes extra time. Though integrated assistance at home is necessary for relatives who care for a person with requiring long-term care, and although they value it highly positively and favourably, rejoicing at the fact that they receive some assistance at all, but there is also an area for improvement in delivery of integrated care. This service has been provided for five years, but residents lack information on the availability of this service, as well as knowledge about the roles and functions of specialists. Carers would like integrated care at home professionals collaborate with family physicians without mediation. The research has shown that carers need the integrated care at home team to be complemented by a psychologist, whose counselling would be beneficial for both a carer and a person under care. The provision of this assistance focuses mostly on a patient and is therefore relatives lack attention and receive little counselling. The participants of the study revealed that the hours of service provision were too short. The fact was also revealed that not all of the clients were visited by specialists.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36386
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
aiste_zitkiene_md.pdf947.4 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

108
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

20
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.