Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36384
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Edukologija / Educology
Author(s): Vaitkevičiūtė, Daiva
Title: Pirminio profesinio mokymo turinio kaitos moduliarizacijos veiksniai
Other Title: Factors of modularisation of the content of the initial vocational training
Date: 23-May-2018
Keywords: Pirminis profesinis mokymas(is);Modulinis mokymas(is) (moduliarizacija);Socialinis dialogas;Darbo rinka;Initial vocational training;Modular training (modularisation);Social dialogue;Labour market
Abstract: Tyrimo problema. Analitinės informacijos apie profesinio mokymo turinio kaitos veiksnius ir parametrus trūkumas neleidžia užtikrinti profesinio mokymo turinio reformos ir kaitos kryptingumo ir tai tampa modulinių mokymo(si) programų (moduliarizacijos) diegimo ir vystymo problema. Tyrimo objektas - pirminio profesinio mokymo turinio kaitos veiksniai vykdant moduliarizaciją. Tyrimo tikslas - atskleisti pirminio profesinio mokymo moduliarizacijos veiksnius. Tyrimo metodai. Teorinėje dalyje naudota mokslinė dokumentų analizė nagrinėjant vykstančią pirminio profesinio mokymo kaitą ir moduliarizacijos procesą. Empirinei kokybinio tyrimo duomenų analizei buvo taikomas pusiau struktūruoto interviu metodas, turinio (content) analizės metodas. Interviu medžiaga buvo transkribuojama. Transkribuotas tekstas buvo analizuojamas išskiriant kategorijas ir subkategorijas pagal Žydžiūnaitę (2011). Tyrimo išvados. Teoriniu aspektu išryškėja pirminio profesinio mokymo turinio moduliarizacijos prielaidos kaip neatskiriami, vieni nuo kitų priklausantys komponentai: darbo rinkos atstovų vaidmenys, socialinio dialogo svarba, technologinių procesų (IKT) kaita, vykdomos profesinio mokymo institucinės ir mokymo turinio reformos. Atsižvelgus į gautus empirinio tyrimo duomenis, konstatuojama, kad tirtuose miestuose moduliarizacijos procesas sparčiai vyksta, intensyvėja socialinio dialogo vystymas, įgyvendinama mokymo turinio reforma mokymo įstaigos lygmeniu. Įvertinus pirminio profesinio mokymo turinio kaitos moduliarizacijos veiksnius, institucinius pokyčius, tyrimas atskleidė, kad modulinės profesinio mokymo programos buvo pradėtos rengti atsižvelgiant į parengtas metodikas, vadovaujantis teisinėmis nuostatomis, tačiau tyrimas atskleidė, kad didžiųjų Lietuvos miestų: Kauno ir Vilniaus pirminio profesinio mokymo įstaigos ir pačios geba kurti modulines mokymo(si) programas savarankiškai. Tyrimas išryškino įvairias modulinių profesinio mokymo programų rengimo problemas. Atsižvelgiant į programų rengimo kokybės užtikrinimo veiksnius, tyrimas išryškino, kad modulinių programų kokybė yra užtikrinama pasitelkiant nuolatinį stebėjimą, kaip vyksta procesas ir ar pasiteisina jau esamų modulinių programų efektyvumas. Tačiau dar labai trūksta lankstesnio kokybės užtikrinimo modelio. Įvertinus pirminio profesinio mokymo turinio kaitos veiksnių vykdant moduliarizacijos procesą tobulinimo galimybes, tyrimu nustatyta, kad tam daro įtaką daug įvairių veiksnių: rinkos poreikiai, dalininkų aktyvumas, intensyvėjanti besimokančiųjų profesinio mokymo finansavimas ir išteklių stoka sudėtingoms modulinio mokymo programoms įgyvendinti, kvalifikaciją įgijusių specialistų motyvacijos sistemos nebuvimas. Ypač svarbus veiksnys - socialinio dialogo tarp modulinių programų kūrėjų/atstovų ir darbo rinkos atstovų vystymas ir tobulinimas.
Problem of the research. The lack of analytical information on factors and parameters of change in contents of vocational education prevents to ensure reforms and directional changes to vocational education, and therefore, it becomes an issue of implementation and development of modular programs (modularisation). Object of the research. Factors of change of the content of the initial vocational training of the content of modularisation. The aim of the research. To assess factors of initial vocational education modularisation. Methods of the research. In the Theoretical part, the scientific analysis of documents was used to analyse the ongoing changes in the initial vocational training and modularisation process. For the empirical analysis of the qualitative research data a semi-structured interview method and content analysis method have been applied. The interview material has been transcribed. The transcribed text was analysed by dividing it into categories and subcategories in accordance with Žydžiūnaitė (2011). Conclusions of the research. Theoretical aspect highlights presumptions of initial vocational education modularisation as components inseparable from each other: roles of labour market representatives, importance of social dialogue, change in technological processes (ICT), institutional and educational content reforms of vocational educational. Taking into account data obtained from empirical research, it is established that in researched cities modularisation process is rapidly taking place, development of social dialogue intensifies and educational contents reform is being implemented at the educational institution level. After assessing modularisation factors of changes in initial vocational education contents and institutional changes, the research revealed that modular vocational education programmes were prepared in accordance with developed methodologies, based on legal provisions, but the research showed that initial vocational education institutions in major Lithuanian cities - Vilnius and Kaunas - are capable to create modular teaching/learning programs independently.The research highlighted various issues in preparation of modular vocational education programmes. Taking into account quality assurance factors of programme preparation, the research revealed that quality of modular programmes is ensured through continuous monitoring of process and effectiveness of existing modular programs. However, there is still a major lack of a more flexible quality assurance model. Having assessed the possibilities of improving factors of content change of initial vocational education during modularisation process, the researched now revealed that it is influenced by a variety of factors: market needs, participant's activity, increase in number of students, funding of vocational education and lack of resources to realize complex modular educational programmes, lack of motivation system for qualified specialists. Particularly important factor is development and improvement of social dialogue between modular program developers/representatives and labour market representatives.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36384
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

70
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

78
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.