Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36372
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Etnologija / Ethnology
Author(s): Rekuvienė, Irma
Title: Lietuvių kalendorinių švenčių adaptavimas Kauno pradinių mokyklų bendruomenėse XXI a. pr.
Other Title: The adaptation of Lithuanian calendar festivals in Kaunas primary schools' communities in 21 c. beg.
Extent: 71 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Kultūrų studijų katedra
Keywords: Kalendorinės šventės;Mokykla;Renginiai;Calendar festivals;School;Events
Abstract: Šis darbas skirtas etninės kultūros pagrindu atskleisti lietuvių kalendorinių švenčių adaptaciją Kauno pradinių mokyklų bendruomenėse. Darbe siekiama atskleisti etninės kultūros esmę, apžvelgiant kaip kito kalendorinių švenčių tradicijos Kauno pradinėse mokyklose. Šio darbo objektas - lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos Kauno pradinių mokyklų bendruomenėse. Šio tyrimo laikotarpis apima 2013 – 2018 mokslo metus. Darbo tikslas: ištirti lietuvių kalendorinių švenčių adaptavimą Kauno pradinių mokyklų bendruomenėse. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti etnokultūros svarbą ugdymui kalendorinių švenčių metu. 2. Apžvelgti Kauno pradinių mokyklų bendruomenėse organizuojamas lietuvių kalendorines šventes. 3. Aprašyti ir atskleisti Kauno pradinių mokyklų lietuvių kalendorinių švenčių autentiškumą, modernumą, novatoriškumą. Pirmoje darbo dalyje aptariama kalendorinių švenčių kaip etninės kultūros sklaidos forma mokykloje. Dalyvaudami šventiniuose renginiuose mokiniai įtraukiami į bendruomenę. Tai skatina visos bendruomenes narių tarpusavio saitų stiprėjimą, užtikrinant gerą mikroklimatą mokykloje, o tai ir yra tinkama terpė, kurioje gali būti užtikrinamas tradicijų kūrimas ir puoselėjimas. Antroje darbo dalyje aptariamos svarbiausios kalendorinės šventės Kauno pradinėse mokyklose. Tirtuoju laikotarpiu mokyklose minimos ir švenčiamos net 17-a kalendrinių švenčių. Atlikus 12 – os Kauno pradinių mokyklų internetinių svetainių ir empirinių duomenų analizę paaiškėjo, kad svarbiausiomis ir populiariausiomis kalendorinėmis šventėmis laikomos Kalėdiniai renginiai (11 pr. m-klų) ir Užgavėnės (12 pr. m-klų). Mokyklose švenčiamos rudens kalendorinės šventės, kurių metu populiariausios Vėlinės (3 pr. m-klos). Pavasario kalendorinėse šventėse populiariasia šventė - Motinos diena (9 pr. m-klos) ir Kaziuko mugė (7 pr. m-klos). Vasaros kalendorinių švenčių švenčiama mažiausia, jų metu tik dviejose mokyklose minimos Šv. Joninės. Autentiškiausios minimos rudens kalendorinės šventės. Rudens šventėse dažniausiai dėkojama už derlių, prisimenami ir pagerbiami mirusieji. Moderniausios kalėdinių renginių šventės, kurių švenčių scenarijų iniciatoriai ir kūrėjai būna mokinių tėvai. Novatoriškiausias ir kasmet vis labiau populiarėjantis tampa Simajudo turgus, kurio metu ugdomas vaikų verslumas, ekonomikos pagrindai. Įvairių kalendorinių švenčių metu vis dažniau naudojamos technologinės priemonės, keičiamos tradicinės šventės erdvės į virtualias erdves.
The purpose of this paper is to reveal the adaptation of Lithuanian calendar festivals in the communities of Kaunas elementary schools on the ethnic culture basis. The paper aims to reveal the essence of ethnic culture, overviewing the change of calendar festivals celebrated in Kaunas primary schools. The object – Lithuanian calendar festivals traditions in the communities of Kaunas primary schools. The research was conducted during the academic years 2013-2018. The Aim: to research the adaption of Lithuanian calendar festivals in the communities of Kaunas primary schools. To achieve the Aim the following tasks have been set out: 1. To examine the significance of the ethnic culture for the education during the calendar festivals. 2. To review the Lithuanian calendar festivals organised in the communities of Kaunas primary schools. 3. To describe and reveal the authenticity, modernity and innovation of calendar festivals in Kaunas primary schools. In the first chapter the calendar festivals, as the form of ethnic culture dissemination, are examined. Participation in the calendar festivals stimulates the bonding of the members of the community, providing the good microclimate in the school, which is the medium that can ensure the creation and nourishment of the traditions. In the second chapter the most relevant calendar festivities of Kaunas primary schools are reviewed. During the researched period 17 calendar festivals were celebrated in schools. The analysis of 12 Kaunas elementary schools’ internet websites and empirical data revealed that the most popular calendar festivals are Christmas events (11 primary schools) and shrove Tuesday (12 primary schools). Autumn’s calendar festivals are also celebrated, out of which, the All Saints’ day (3 primary schools) is the most popular. The most popular festivals in spring are Mothers’ day (9 primary schools) and Kaziukas fair (7 primary schools). Summer’s calendar festivals are least celebrated events. Only 2 schools celebrate Saint Jonas’s festival. Autumn’s calendar festivals are celebrated most authentically, while the most modern festivals are Christmas celebrations. The festival that is the most innovative and becoming more and more popular is “Simajudo turgus”. During the celebration of various calendar festivals, the use of technology is increasing, traditional spaces are being replace by the virtual ones.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36372
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
irma_rekuviene_md.pdf2.2 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

44
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.