Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36345
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributorVytauto Didžiojo universitetas. Gamtos mokslų fakultetas. Aplinkotyros katedralt_LT
dc.contributor.advisorDagiliūtė, Renata
dc.contributor.authorČekas, Žymantas
dc.date.accessioned2018-05-16T11:17:56Z
dc.date.available2018-05-16T11:17:56Z
dc.date.issued2018-05-22
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/36345-
dc.description.abstractŽmogaus elgsena sukelia daugumą aplinkosauginių problemų. Vartotojų nuostatų ir elgesio tyrimai siekiant prognozuoti aplinkosauginę elgseną yra vienas iš pagrindinių būdų norint išspręsti dabartines aplinkosaugos problemas ir užkirsti kelią būsimoms. Kinijoje įvyko dideli ekonominiai ir socialiniai pokyčiai - tapo daugiausiai vartotojų, bei gausiausią viduriniąją klasę turinčia šalimi pasaulyje. Tai savo ruožtu neigiamai atsiliepė aplinkai, tačiau aplinkosauginių nuostatų ir elgesio tyrimų Kinijoje trūksta. Dar mažiau ištirta yra mokyklinio amžiaus vaikų aplinkosauginė elgsena, o dauguma atliktų tyrimų yra nepakankamos imties ir apima tik labiausiai išsivysčiusius Kinijos regionus. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Kinijos vartojimo ir jį lemiančios elgsenos palankumą aplinkai Kinijos moksleivių pavyzdžiu. Tyrimo duomenys surinkti 04/02/2016–15/06/2017 laikotarpiu mokslinio vizito Kinijoje metu. Tyrimo tikslui pasiekti buvo apklausti 249 respondentai iš Šendženo ir Tangči miestų. Darbe analizuoti 1990–2015 m. duomenys iš Kinijos Statistikos Metų Knygos, Pasaulio Banko, Knoema, Tarptautinės Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (OECD) statistikos duomenų bazių. Siekiant įvertinti socioekonominių veiknių įtakos reikšmingumą ir ryšio stiprumą elgesiui ir nuostatoms naudotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus bei Cramer‘s V koeficientas. Rezultatai parodė, kad augant Kinijos populiacijai, kuri 2015 m. pasiekė 1,378665 milijardų gyventojų, iš kurių net 56,1 % gyveno miestuose, BVP vienam gyventojui taip pat augo 1990–2015 m. padidėjo 25,38 kartų. Daugėjant gyventojų ir augant BVP atliekų susidarymas vienam gyventojui namų ūkiuose padidėjo 2,35 kartų, energijos suvartojimas 13,01 kartų, CO2 emisijos 3,47 kartų, o vandens suvartojimas vienam gyventojui išaugo 4,23 %. Daugumos respondentų nuostatos yra labai palankios aplinkai gyvenamoji vieta, didesnės pajamos, aukštesnis tėvų išsilavinimas bei dažnesnis mokymasis apie darnų vytymąsi ar gamtos saugojimą turėjo įtakos moksleivių nuostatoms (p<0,05). Apklausa rodo, kad elektrinio šildytuvo ir (ar) kondicionieriaus kai nieko nėra namuose nenaudoja net 56,7 % moksleivių. 67,2 % namuose niekada nenaudoja vienkartinių indų, tačiau net 57,6 % atsakiusiųjų niekada nerūšiuoja atliekų virtuvėje. 80 % respondentų visada užsuka vandenį kai valosi dantis, bet niekada negeria vandens iš krano net 49,6 % apklaustųjų. Daugumos moksleivių elgesys yra vidutiniškai palankus aplinkai. Palankesnę aplinkai elgseną lemia moteriška lytis, gausesnė šeima, dažnesnis mokymasis apie darnų vystymąsi ar gamtos saugojimą, didesnės pajamos, aukštesnis tėvų išsilavinimas bei geresnis mokymasis mokykloje (p<0,05). Taigi ekonominės sąlygos bei ekologinis švietimas išlieka vienais iš svarbiausių veiksnių lemiančių aplinkai palankios elgsenos formavimą.lt_LT
dc.description.abstractMost of the environmental problems are related to human behavior. Changes in behavior could lead to improved environmental situation. Predicting environmental behavior by consumer behavior and attitude research is one of the key ways to solve current environmental problems and prevent future ones. China has undergone major economic and social changes - China has become the world's largest consumer society and has largest middle class, which has a negative impact on the environment, but there's a lack of attitude and behavior research to estimate and predict behavior impact on environment. Research on school-age children is even more limited and most of the studies performed are inadequate or cover only the most developed regions of China. The aim of this thesis is to analyze consumption trends in China and pro-environmental consumer behavior among Chinese high-school students. Data for 1990–2015 period were investigated according to China's Statistical Year Book, World Bank, Knoema and OECD statistical database. Data on environmental behavior were collected by survey conducted 04/02/2016– 15/06/2017 during the research visit in China. In Total 249 respondents from Shenzheng and Tangqi cities were surveyed. Chi-square (χ2) criterion and Cramer's V coefficient were used for assessing the significance and strength of socio-economic factors. The results showed that population in China by 2015 reached 1,378665 billion with 56,1 % of total population living in urban areas. China's GDP per capita during 1990–2015 also significantly increased 25,38 times. During 1990–2015 period per capita waste generation increased 2,35 times, energy consumption 13,01 times, CO2 emissions 3,47 times and water consumption increased 4,23 %. Most respondents have very favorable pro-environmental attitude - higher income, higher parent's education level and more frequent learning about sustainable development or nature conservation have significantly influenced pupils' attitudes (p<0.05). Survey analysis showed that 56.7 % of schoolchildren do not use an electric heater and / or air conditioner when they are not at home. 67.2 % of households never use disposable tableware, but 57.6 % of respondents never recycle kitchen waste. 80 % of the respondents always turn of the water when cleaning their teeth, but 49.6 % of the respondents never drink tap water. Most respondents have moderately favorable environmental behavior. More favorable environmental behavior is a characteristic of female students, respondents from a larger family, students from families with higher income, more frequent learning about sustainable development or nature conservation, higher parent's education level and for respondents with better academic performance in school (p <0,05). Hence, economic conditions and environmental education remains the most important determinants of environmentally friendly behavior.en_US
dc.format.extent61 p.
dc.language.isolten_US
dc.rightsLaisvai prieinamas internete / Free accesslt_LT
dc.subjectEnvironmental behavioren_US
dc.subjectEnvironmental attitudesen_US
dc.subjectConsumer behavioren_US
dc.subjectConsumptionen_US
dc.subjectChinaen_US
dc.subjectAplinkosauginė elgsenalt_LT
dc.subjectAplinkosauginės nuostatoslt_LT
dc.subjectVartotojų elgsenalt_LT
dc.subjectVartojimaslt_LT
dc.subjectKinijalt_LT
dc.subject.otherEkologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental science
dc.titleMoksleivių aplinkosauginė elgsena Kinijos Liaudies Respublikojelt_LT
dc.title.alternativeHigh School Students' Pro-Environmental Behaviour in People’s Republic of Chinaen_US
dc.typeMagistro darbas / Master thesis
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
Appears in Collections:2018 m. (GMF mag.)
Files in This Item:
Show simple item record

Page view(s)

64
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

54
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.