Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36331
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Socialinis darbas / Social work
Author(s): Bulkauskaitė, Daiva
Title: Bendruomenės įsitraukimas į deinstitucionalizacijos procesą intelekto sutrikimą turintiems vaikams
Other Title: Community involvement in deinstitutionalization process of children with intelectual disabilities
Extent: 88 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Bendruomenė;Deinstitucionalizacija;Community;Deinstitucionalization
Abstract: Tyrimo problema: socialiniai tyrimai, atlikti Vakarų Europos šalyse atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio valstybės dalyvavimas ėmė mažėti. Nepastovioje socialinės pagalbos ir valstybės santykių sistemoje atsirado pokyčių, kurie išryškino įgalinančio socialinio darbo perspektyvos ir bendruomeniškumo svarbą. Minėti socialiniai pokyčiai stebimi ir Lietuvoje. Jie nulėmė deinstitucionalizacijos proceso inicijavimą 2012 m., kuris aktualizuoja bendruomenės pasirengimą priimti inovaciją. Tačiau 2016 m. atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į institucinės globos pertvarką tyrimo ataskaita atskleidė, kad iš 1007 Lietuvos gyventojų, dalyvavusių tyrime, tik 20 respondentų sutiktų, jog jų kaimynystėje gyventų vaikų, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią, o 211 respondentų visiškai nesutiktų, jog jų kaimynystėje įsikurtų bendruomeninio gyvenimo namai. Socialinės pagalbos ir valstybės santykių pokyčiais bei nepakankamu bendruomenės pasirengimu priimti inovaciją gali būti apibūdinama šio magistro darbo problema. Tyrimo objektas - bendruomenės įsitraukimas į deinstitucionalizacijos procesą intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Tyrimo tikslas – pagrįsti bendruomenės pasirengimo įsitraukti į deinstitucionalizacijos procesą svarbą, teikiant įgalinančią pagalbą intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti vaikų, turinčių intelekto sutrikimą, teises būti visuomenės nariais. 2. Apibūdinti deinstitucionalizacijos proceso įgyvendinimo ypatumus, pabrėžiant bendruomenės kaip ištekliaus svarbą. 3. Atskleisti bendruomenės įsitraukimą į deinstitucionalizacijos procesą, teikiant pagalbą intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Baigiamajame darbe pasirinkta kokybinio tyrimo strategija, grindžiama konceptualiais teoriniais požiūriais. Duomenims rinkti naudoti: tyrėjos užrašai; deinstitucionalizacijos procese dalyvaujančių vaikų, turinčių intelekto sutrikimą, stebėjimas; nestruktūruotas interviu, dalyvaujant keturiems su deinstitucionalizacijos procesu susijusiems asmenimis ir vienam - tiesiogiai nesusijusiam. Interviu išrašų analizei taikyta turinio (content) analizė. Esminiai tyrimo rezultatai: tikslingai mezgant konstruktyvius santykius su bendruomenės nariais, pradeda keistis jų požiūris į deinstitucionalizacijos procesą. Tai padeda bendruomenėms atsiverti ir priimti į savo aplinką intelekto sutrikimą turinčius vaikus. Tik priimančioje bendruomenėje yra įmanoma jos narių pagalba intelekto sutrikimą turinčiam vaikui ir sėkminga vaiko socializacija. Rekomendacijose, skiriamose globos namų institucijoms, savivaldybėms, akcentuojama informacijos apie inovaciją sklaida ir tikslingas bendradarbiavimas, siekiant motyvuoti bendruomenės narius įsitraukti į deinstitucionalizacijos ir vaikų socializacijos procesą.
Issue of the research – Johnson (1998) states the participation of the state in the countries of West Europe started decreasing in the 1970s. There were changes in the inconstant system of social care and state relations and they encouraged the strengthening of sociality. In the social context, social houses played an important role in the encouragement of intercommunication and cooperation. Considering the western experience, there are changes in the social field in Lithuania, too. In order to emphasize the preparation of the society to get involved in the deinstitutionalization process, it is important to assess the preparation of the society to accept the innovation. However, the report on the research of the attitude of Lithuanian inhabitants towards the reform of the institutional care performed in 2016 revealed there were only 20 respondents from 1007 Lithuanian inhabitants, who had participated in the research, who would agree with the neighbourhood of children with the intellectual or psycho-social disorder and 211 respondents would absolutely disagree with the foundation of the social house of life in their neighbourhood. Meanwhile, it is emphasized in 2012 it is necessary to change the position of the social house of care because of a harmful impact of big institutions on an individual, especially on a baby. The issue of this work can be defined with the changes of the system of social care and state relations. Aim of the research – to substantiate the importance of community involvement in the deinstitutionalisation process by providing enabling help to children having intelectual disorder. Task of the research – 1. To review the right of children with intellectual disabilities to be members of the society. 2. To characterize the peculiarities of the deinstitutionalisation process by emphasizing the importance of the community as a stock. 3. To reveal the community engagement to the deinstitutionalisation process by providing help to children having intellectual disorder. Methodology – quality inspection strategy based on conceptual academic approach was used for it. Information was collected from the notes of the researcher, observation of the children having intellectual disorder participating in the deinstitutionalisation process and from unstructured interviews with 4 persons related with the process of deinstitutionalisation and 1 related not directly. Content analysis was used for analysing the interviews. Conclusions. If it is tried to get in touch with the members of the society purposefully, their attitudes start changing. It helps the societies to open to children with the intellectual disorder and accept them to the own environment. Successful socialization and integration of a child is possible in the accepting society only. The spread of information and cooperation are accentuated in the recommendations intended for the institutions of houses of care and municipalities. An interest in the deinstitutionalization process is also emphasized for the society.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36331
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
daiva_bulkauskaite_md.pdf1.32 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

116
checked on Dec 8, 2019

Download(s)

24
checked on Dec 8, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.