Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36311
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Dautartas, Šarūnas
Supervisor: Snieškienė, Dalija
Title: Pilnametystės sulaukusių ir vaikų globos namus palikusių jaunuolių subjektyviosios gyvenimo patirtys
Other Title: Subjective life experiences of the young people who have come of age and have left their children's care homes
Extent: 76 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Globos namai;Jaunuoliai;Care homes;Leaving
Abstract: Tyrimo problema. Kiekvienais metais tėvų globos netenka keli tūkstančiai vaikų, tik nedidelė dalis dėl to, kad tampa našlaičiais. Dauguma vaikų patenka į globos namus, jau gerokai ūgtelėję, todėl juose ir sulaukia pilnametystės. Apie jaunuolius, palikusius vaikų globos namus, sulaukus pilnametystės, ir tolimesnį jų gyvenimo kelią oficiali statistika nėra vedama, todėl įdomu, kaip klostėsi ar susiklostė jų tolimesnis gyvenimo kelias, kokie laikotarpiai, aplinka, įvykiai ir pan. turėjo didžiausią įtaką jų gyvenimo keliui. Tyrimo tikslas - atskleisti pilnametystės sulaukusių ir vaikų globos namus palikusių jaunuolių gyvenimo kelią, remiantis subjektyviosiomis gyvenimo patirtimis. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti, kaip pilnametystės sulaukę ir vaikų globos namus palikę jaunuoliai patyrė ir išgyveno vaikystę; 2. Apibūdinti pilnametystės sulaukusių ir vaikų globos namus palikusių jaunuolių savarankiško gyvenimo pradžią; 3. Aprašyti pilnametystės sulaukusių ir vaikų globos namus palikusių jaunuolių tolimesnį gyvenimo kelią ir ateities planus. Metodologija. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant biografinio tyrimo metodą. Tyrimo duomenims surinkti naudojamas pusiau sutruktūruotas interviu, kuris buvo atliktas su penkiais pilnametystės sulaukusiais ir vaikų globos namus palikusiais jaunuoliais. Išvados. Tyrimo metu išaiškėjo, kad jaunuoliams dar gyvenant globėjų ar biologinėse šeimose buvo taikomas netinkamas ugdymas, kuris pasireiškė tam tikromis pasekmėmis. Globos namuose jaunuoliams akcentuojami mokslo svarbos, bendravimo ir tvarkymosi įgūdžiai, tačiau mažai dėmesio skiriama ateities perspektyvoms, vyrauja nuolatinė kontrolė, kuri išugdo priešiškumo jausmą. Jaunuoliai savarankiško gyvenimo pradžioje daugiausia pagalbos sulaukė iš neformalios aplinkos, o vienintelė formali pagalba - tai valstybės finansinė parama, skirta įsikurti. Išreiškiamas didesnės finansinės ir žmogiškosios pagalbos poreikis. Tyrimo dalyviai ateities perspektyvas sieja su išsilavinimo įgijimo, šeimos kūrimo ir jos gerovės didinimo bei darbo paieškomis. Rekomendacijos. Valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio šiai jaunuolių grupei, teikdama didesnę finansinę paramą. Globos namai skatinami imtis iniciatyvos, teikti naują paslaugą – palydėjimą, o jaunuoliai skatinami savo iniciatyva daugiau dėmesio skirti ateities perspektyvų planavimui.
Research problem. Every year, several thousand children lose parental care and a small part of them because of becoming orphans. Most of the children get to the care homes, when they grow significantly, which is why they come to age in those homes. Official statistics about the youth, who left the children's care homes after their come of age is not gathered and there is no statistics about their further way of life; therefore, it is interesting how their further life course was getting on, what periods, environment, events, etc. had the greatest influence on their way of life. The purpose of the study is to reveal the way of life of the young people who have come of age and left the children's care homes on the basis of subjective life experiences. The tasks of the research: 1. To describe how the young people who have come of age and left the children's care homes have experienced and survived their childhood; 2. To describe the beginning of the independent life of adolescents who have come of age and left children's care homes; 3. To describe the future course of life and future plans for adolescents who have come of age and left children's care homes. Methodology. A qualitative study was conducted using a biographical survey method. A semi-structured interview was used to collect the research data, which was performed with seven adolescents who have come of age and left children's care homes. Conclusions. In the course of the study, it turned out that in the case of the young people living in foster care or biological families the ill-fated education, which had certain consequences, was applied. Attention to young people is emphasized by the importance of science, communication and management skills, but little attention is paid to future perspectives, with constant control, which develops a sense of hostility. At the beginning of their independent life, young people have received the greatest help from the informal environment, but the only formal help is state financial support for settling down. The need for greater financial and humanitarian assistance is expressed. The participants of the study link the future perspectives with the acquisition of education, the development of a family and the improvement of its welfare and job search. Recommendations. The state should pay more attention to this group of young people by providing more financial support. Care homes are encouraged to take initiatives, to provide a new service - escort, and young people are encouraged to focus more on the planning of future perspectives on their own initiative.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36311
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
sarunas_dautartas_md.pdf748.17 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

91
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

44
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.