Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36298
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Sirutavičiūtė, Miglė
Title: Autoriaus samprata ir problematika šiuolaikiniame Lietuvos teatre
Other Title: Concept and problems of the author in contemporary Lithuanian theatre
Extent: 65 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Teatrologijos katedra
Keywords: Autorius;Author;Režisierius;Šiuolaikinis teatras;Artistic director;Modern theatre
Abstract: Šio darbo objektas – šiuolaikinis Lietuvos teatras. Atsižvelgiant į šiuolaikiniame Lietuvos teatre vykstančius procesus bei novatoriškas režisierių darbo technikas, tampa aktualu apžvelgti dinamiškai besireiškiančią autoriaus ir autorystės sampratą. Modernizmo laikotarpiu suklestėjusi režisūrinė autorystė pasipildo naujomis raiškos formomis, pakitusiais vertinimo kriterijais, įgauna neužčiuopiamumo savybę. Tai lemia vis dažniau kylantį autoriaus legitimumo klausimą. Šio darbo tikslas – ištirti autoriaus sampratos reikšmę moderniajame ir šiuolaikiniame teatre. Nors autorystės tema plačiau nagrinėta užsienyje, Lietuvos teatre ši tema nėra sulaukusi detalių tyrinėjimų. Apie autoriaus suvokimo problematiką užsimenama tik atskirose recenzijose, interviu su režisieriais ar spektaklių pristatymuose. Taigi tai yra pirmas bandymas pristatyti autoriaus sampratą ir problematiką šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Pirmame šio darbo skyriuje aptariama autoriaus samprata filosofijos, literatūros mokslų konktekstuose. Taip pat apžvelgiama šio termino vystymosi genezė. Antrame skyriuje analizuojamas modernizmo laikotarpis ir jo reikšmė menininko individualumo, autonomijos formavimuisi. Trečiajame skyriuje pristatoma adaptacijos teorija ir jos sąsajos su autorystės problematika. Taip pat analizuojamas aktualus pavyzdys – spektaklis „Lokis“. Ketvirtajame skyriuje pristatomi kolektyvinės kūrybos principai bei jos keliami iššūkiai autoriui-režisieriui. Pasitelkiant spektaklio „Barikados“ atvejį, iliustruojamas kolektyvinės kūrybos pavyzdys. Penktajame skyriuje analizuojamas dalyvaujamojo teatro fenomenas ir režisieriaus svarba jo kontekste. Pojūčių teatro spektaklis „Atvira oda“ naudojamas atvejo analizei.
The object of the thesis is contemporary Lithuanian theatre. In the light of the processes taking place in contemporary Lithuanian theatre and innovative work techniques employed by directors, the concept of the author and authorship, dynamically manifesting itself, becomes relevant. Directorial authorship, having come into the forefront during the Modernism period, is complimented with new forms of expression and changed evaluation criteria and acquires an impalpable quality. This gives rise to the increasingly present issue of the legitimacy of the author. The aim of the thesis is therefore to examine the significance of the concept of the author in modern and contemporary theatre. Even though the concept of authorship has been examined more extensively abroad, the topic has not been studied in detail in Lithuanian theatre. The problems of conception of the author have only been touched upon in individual reviews, interviews with directors, and presentations of plays; therefore, this is the first attempt to present the concept and problems of the author in contemporary Lithuanian theatre. The first section of the thesis discusses the concept of the author in the contexts of philosophy and literature sciences. It also covers the genesis of the development of the term. The second section addresses the Modernism period and its significance to the development of individuality and autonomy of the artist. The third section presents the theory of adaptation and how it relates to the problems of authorship. Furthermore, a relevant example is analysed – the play ‘Lokis’. The fourth section discusses the principles of collective creation and challenges that it poses to the author/director. An example of collective creation is illustrated using the case of the play ‘Barricades’. The fifth section analyses the phenomenon of participatory theatre and the significance of the director in the context thereof. The sensory theatre play ‘Open skin’ is used for case analysis.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36298
Appears in Collections:2018 m. (MF mag.)

Files in This Item:
migle_sirutaviciute_md.pdf1.09 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

54
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.