Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36255
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Istorija / History
Author(s): Tarasevičiūtė, Jūratė
Title: Lietuviškojo teatro atspindžiai JAV lietuvių spaudoje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
Other Title: Reflections of the Lithuanian theatre in the press of Lithuanian Americans in the late 19th – early 20th centuries
Extent: 87 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Istorijos katedra
Keywords: Išeivija;Teatras;Spauda;Laisvalaikis;JAV lietuviai;Exile;Theatre;Press;Leisure time;Lithuanian emigrants
Abstract: XIX a. antroje pusėje lietuviai pradėjo masiškai emigruoti į JAV, atvykus ir įsikūrus buvo susirūpinta kultūriniu lietuvių išeivių gyvenimu. Ilgainiui pradėjo kurtis įvairios draugijos ir būreliai, kurie užsiėmė lietuviškąja scena – teatro reikalais. Tačiau ši tema kol kas nėra sulaukusi išsamesnių tyrimų. Šio tyrimo pagrindinis tikslas - ištirti Amerikos lietuvių teatrinio gyvenimo ypatumus, teatro reikšmę bei vaidmenį lietuvių emigrantų gyvenime. Išsikelti uždaviniai: išsiaiškinti, kas organizuodavo teatro vakarus bei kokiose patalpose buvo vystoma ši veikla, aptarti teatro vakarų repertuarą ir publikos santykį, išanalizuoti, kaip buvo vertinami ir su kokia kritika susidurdavo aktoriai – mėgėjai bei publika, atskleisti, kokią reikšmę lietuviškas teatras turėjo lietuvių gyvenime bei išsiaiškinti techninius - organizacinius teatro vakarų aspektus. XIX a. pabaigoje teatro vakarų organizavimu daugiausia rūpinosi pavieniai entuziastingai nusiteikę žmonės, aplink save subūrę bendraminčių būrį. XX a. pradžioje teatro vakarų organizavimu rūpinosi įvairių sričių draugijos: politinės, katalikiškos, savišalpos, blaivybės, laikui bėgant pradėjo kurtis tik teatro reikalams skirtos draugijos. Teatrinė veikla daugiausiai buvo vystoma bažnyčių ir parapijų salėse, kartais privačiose svetainėse ir tik XX a. pradžioje pradėjo atsirasti tik teatro veiklai skirtų pastatų. Teatro vakarų repertuare vyraudavo gana įvairios tematikos ir žanro vaidinimai. Lietuvių išeiviai statydavo istorinius, religinės temos, žmonių kasdienio gyvenimo, socialinio bendravimo tematikos spektaklius. Spektaklio pjesės buvo tiek verstos iš kitos kalbos, tiek sukurtos lietuvių dramaturgų. Publikai labiausiai patikdavo komedijos žanro vaidinimai, o mažiausią įspūdį palikdavo dramos ir tragedijos. XIX a. pabaigoje, kuomet lietuviškas teatras tik kūrėsi aktoriai kritikos susilaukdavo žymiai mažiau, nei vėlesniu laikotarpiu. Aktoriai buvo labiausiai kritikuojami už savo vaidmens žodžių užmiršimą, tylų kalbėjimą ir savo rolės nesupratimą. Kritikuojami buvo ne tik aktoriai, bet ir režisieriai ar sufleriai dėl netinkamų vaidmenų ar kūrinio parinkimą. Kritikos sulaukdavo ir publika, kuri buvo neišsilavinusi ir dažnai nežinojo, kaip elgtis vaidinimo metu. Gautas pelnas buvo skiriamas bažnyčios ar parapijos reikalams, knygyno, ligoninės, mokyklos steigimui, taip pat nemažai lėšų skirta Rusijos revoliucijos Lietuvoje reikalams, o kartais gautą pelną draugijos pasilikdavo savo reikalams. Teatras turėjo itin didelę reikšmę lietuvių išeivių gyvenime, tai buvo laisvalaikio praleidimo būdas, susitikimų ir bendravimo vieta, teatras taip pat atliko šviečiamąją - edukacinę funkciją, ypač tiems, kurie nemokėjo skaityti ir rašyti, vaidinimų pagalba buvo bandoma išlaikyti lietuvybę ir mažinti nutautėjimo grėsmę.
In the second half of the 19th century, Lithuanians began a massive emigration to the United States, after arriving and settling down Lithuanian emigrants were concerned about their cultural life. Eventually, various societies were created that engaged in the Lithuanian scene – theatre affairs. However, this topic has not yet been thoroughly investigated. The main aim of this research is to analyse the features of the American-Lithuanian theatre life, the significance of the theatre and the role of it in the lives of the Lithuanian emigrants. The tasks for this research are the following: to find out who organised the evening theatres and in what premises this activity was developed. Also, to discuss the repertoire of the western theatre and the relationship of the audience. To analyse how the amateur actors and the audience were evaluated and criticised. Lastly, to reveal the significance of the Lithuanian theatre in Lithuanian lives and to find out the technical – organisational aspects of the evening theatre. In the end of the 19th century, the evening theatres were mainly organised by the individual enthusiasts who formed a group of like-minded people. In the beginning of the 20th century, the organisation of the evening theatre was taken care of by various types of societies, such as political, catholic, self-reliance, soberness, and later on, the societies related only to theatre were established. Theatrical activity was mainly developed in the halls of churches and parishes, sometimes in private salons and only in the beginning of the 20th century buildings intended for theatre activities started to appear. The repertoire of the western theatre was dominated by a variety of different subject and genre plays. Lithuanian emigrants were creating plays that focused on history, religion, everyday life and social communication. The plays for the performances would be both - translated from the other languages and created by the Lithuanian playwrights. The audience mostly liked the comedy genre, the least favourite was drama and tragedy plays. In the end of the 19th century when it was only the beginning of the Lithuanian theatre, the actors were criticised much less compared to the later period. The actors were usually criticised for forgetting the words of their roles, silent speaking and the misunderstanding of their roles. The criticism was received not only by the actors but also by the directors or prompters for choosing the wrong plays or roles. The audience was also being criticised because of the lack of education and the knowledge of how to behave during the performance. The received profit was allotted to the church or parish affairs, the establishment of the bookstores, hospitals, schools. In addition, an amount of the funds was given for the Russian revolution in Lithuania matters. Sometimes the societies would keep the profit for their own needs. Theatre played a significant role in the lives of the Lithuanian emigrants. It was a way to spend their leisure time, a place for meetings and communication. Theatre was also a way of educating people, especially those, who did not know how to read or write. Lastly, it was a way of trying to maintain the Lithuanianism and to reduce the danger of the denationalization.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36255
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
jurate_taraseviciute_md.pdf1.09 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

58
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.