Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36248
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Etnologija / Ethnology
Author(s): Astikienė, Sigita
Title: Ukmergės rajono bibliotekininkų gyvenimo pasakojimų ypatumai
Other Title: The peculiarities of Ukmerge district librarians' life stories
Extent: 67 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Kultūrų studijų katedra
Keywords: Bibliotekininkai;Pasakojimai;Folkloro tekstai;Librarians;Stories;Folklore texts
Abstract: Darbo objektas – su profesija susiję bibliotekininkų gyvenimo pasakojimai, užrašyti Ukmergės mieste ir rajone. Darbo tikslas – išanalizuoti šiuos pasakojimus ir atskleisti jų specifiką. Išsikelti tokie uždaviniai: pristatyti pateikėjus, išskirti naratyvuose pasikartojančias temas ir motyvus, išanalizuoti pasakojimus apie knygą ir biblioteką vaikystėje ir jaunystėje, aptarti prisiminimus apie studijų metus ir darbo bibliotekoje pradžią, išnagrinėti pasakojimus, atskeidžiančius bibliotekininko darbo ypatumus, pristatyti samprotavimus apie biblioteką ir bibliotekininką, palyginti buvusių ir esamų, taip pat miesto ir kaimo bibliotekininkų pasakojimus. Duomenys rinkti 2016-2018 m. Užrašyti ir iššifruoti 30 bibliotekininkų, kurių amžius 32-91 metai, gyvenimo pasakojimai. Visi pateikėjai anksčiau dirbo arba šiuo metu dirba Ukmergės miesto arba kaimo bibliotekose. Renkant medžiagą naudotasi pusiau struktūruoto interviu bei natūralistiniu metodu, analizuojant surinktą medžiagą vadovautasi aprašomuoju, turinio analizės, interpretaciniu bei lyginamuoju metodais. Darbą sudaro įvadas, dėstymo dalis, išvados, literatūra ir priedas. Pirmoje dalyje „Trumpa pateikėjų charakteristika“ pristatomi pateikėjai, pateikiamas pokalbio kontekstas. Antroje dalyje „Skaitymas ir biblioteka vaikystės prisiminimuose“ apžvelgiami pateikėjų pasakojimai apie vaikystę. Trečioji dalis „Studijų metų įspūdžiai“ skiriama bibliotekininkų studijų laikotarpiui. Ketvirtoji dalis „Darbo bibliotekoje pradžia“ atspindi pateikėjų emocijas ir būseną tik pradėjus dirbti. Penktoje dalyje „Bibliotekininko darbo ypatumai“ aptariamas darbas su skaitytojais, papildomi darbai, renginių organizavimas, darbo sąlygos bei sunkumai. Šeštojoje dalyje „Samprotavimai apie biblioteką ir bibliotekininką“ aptariami naratyvai, susiję su požiūriu į bibliotekininką, bibliotekos reikšmė ir refleksijos apie biblioteką bei knygą. Buvę bibliotekininkai kalbėjo emocionaliau, buvo atviresni, daugiau pasakojo ne tik apie darbą, bet ir apie asmeninį gyvenimą, nevengė pasakoti ir apie skaudžias netektis, sunkią dalią. Esami bibliotekininkai buvo santūresni, daugiau kalbėjo apie darbinę patirtį. Vyresniųjų pateikėjų pasakojimuose atsispindi sudėtingos pokario metų patirtys, nulėmusios jų artimųjų skeptišką požiūrį į knygas, ankstyvą darbo pradžią, vėlyvesnį studijų laikotarpį. Šiandieninių bibliotekininkų naratyvuose atsiskleidžia miesto ir kaimo bibliotekininko kasdienybės skirtumai, ryškėja bibliotekos kaip atstumtųjų visuomenės grupių „prieglobsčio“ vieta, papildomi bibliotekininko visuomeniniai vaidmenys. Buvę bibliotekininkai, kalbėdami apie knygas ir biblioteką pabrėžė skaitymo reikšmę, o esami bibliotekininkai akcentavo bibliotekos kaip išsvajotos darbo vietos svarbą. Dauguma pateikėjų apie savo darbą pasakojo teigiamai, visų prisiminimai šviesūs, gyvenimo laikotarpis, praleistas bibliotekoje įvardinamas kaip gražus ir vertingas. Pasakodami apie jiems svarbius dalykus, pateikėjai išskiria ir teigiamus, ir neigiamus aspektus, kas daugiausiai priklauso nuo paties bibliotekininko požiūrio ir vertinimo. Ne mažiau svarbi ir aplinka: pateikėjai, priklausydami bibliotekininkų grupei, jaučia teigiamą arba neigiamą visuomenės vertinimą ir tai didele dalimi lemia jų savijautą ir emocinius išgyvenimus. Kaime ir šiandien vis dar jaučiamas tradicinei bendruomenei būdingas bendruomeniškumas, bibliotekininkas norėjo ir turėjo būti kaimo bendruomenės dalis.
The object of this work are the stories of librarians’ life connected with their profession. They are recorded in the town of Ukmerge and its district. The goal of the study is to analyse these stories and reveal their specific. The main tasks are: to introduce the presenters, to mark out the repeated topics and motives, to analyse the stories about books and library in their childhood and young years, to discuss the recollections about student years and the start of work in the library, to analise stories, exclosingspecifics of work as a librarian, to present ideas on library and librarians and those working nowadays in town and country libraries. The data is collected in 2016-2018. The stories of 30 librarians age 32-91 are put down and ciphered. All those librarians worked in the libraries of Ukmerge or its district. While collecting the data half structural interview and natural methods are used. Descriptive, interpretational and comparative methods are used for the analysis of the material. The work consists of introduction, layout, conclusion, the list of literature and supplement. In the first part “Short Characteristics of Presenters” the presenters and the context of their conversation are introduced. In the second part “Reading and Library in Childhood Memories” the presenters’ childhood stories are reviewed. The third part “The Impressions of Student Years” is devoted to the period of presenters studies. The fourth part “The Start of Working at the Library” excloses the emotions and state of mind of the presenters at the very first steps of work as a librarian. The fifth part “The Specifics of Librarian’s Work” deals with work with readers, extra tasks, organization of events, working conditions and problems. The sixth part “Ideas on Library and Librarians” is given the point of view on librarian, the importance of library and reflections on books and library. The ex-librarians expressed themselves more emotionaly, were more open-hearted, spoke more not only about their work but their personal life as well, they didn’t avoid speaking about personal loss and hardships. The present day librarians were more reserved and spoke more about the present situation. In the memories of senior speakers the experience of hard life in the post war period prevail. The situation influenced on sceptic view of their relatives on books and later studies. In the narrations of present day librarians the difference of everyday life in town and country is given, the place of library as a “shelter” for those pushed aside in the society is shown. The additional tasks for a librarian in the society are revealed. Ex-librarians while speaking about the significance of books and libraries stressed the importance of reading while the present day librarians emphasized the importance of a library as a dream work place. Most presenters gave positive ideas on their work, the memories are bright, the years spent in library are considered being nice and important. While speaking about the things important to them, the presenters stress positive as well as negative aspects and this mostly belongs on the speaker’s view and estimation. Social environment plays great role in librarian’s life, they feel positive as well as negative point of view of the society which mostly effects their feelings and emotions. The idea of traditional community is still felt in the country where librarians seeked for and had to be part of country society.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36248
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
sigita_astikiene_md.pdf1.05 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

64
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.