Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36159
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Valentukonytė, Monika
Title: International efforts to regulate cyberspace: between multi-stakeholder and multilateral approaches
Other Title: Tarptautinės pastangos reguliuoti kibernetinę erdvę: tarp suinteresuotųjų subjektų ir daugiašalės prieigų
Date: 21-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Cyberspace;Cybersecurity;Multilateral model;Multi-stakeholder model;Kibernetinė erdvė;Kibernetinis saugumas;Daugiašalis modelis;Suinteresuotų subjektų modelis
Abstract: The emergence of cyberspace has brought extensive changes into connected societies. Not only it transformed everyday lives of its users, cyberspace can also influence important economic and political developments. This motivates some governments to present regulations into this realm in order to influence those developments in a way that would meet their interests. Moreover, the wide spectrum of threats arising from cyber realm is another push factor for countries to address these issues. Due to the borderless nature of cyberspace, taking care of cyber issues is beyond the capabilities of any single state which creates a need for international solutions. However, international cooperation on cyber issues has been far from smooth so far. One of the main obstacles towards more international approach to cyberspace is the division between multi-stakeholder and multilateral perspectives on internet governance. As there is a lack of studies investigating the impact of this divide, this master thesis is an attempt to fill in this gap and address this issue. Accordingly, the object of this master thesis is global and regional cooperation on cyber matters and the multi-stakeholder – multilateral division within. The goal is to analyze global and regional cooperation on cyber matters and to evaluate the impact of multi-stakeholder - multilateral division on international efforts to regulate cyberspace. To fulfill this goal, six tasks were undertaken: 1.to present key ideas on cooperation in the framework of neoliberalism theory; 2. to present the concepts as well as the major features of cyberspace and cybersecurity; 3. to analyze WCIT and UN GGE as the examples of global level cooperation; 4. to analyze and compare the cooperation on cyber matters in regional organizations; 5. to compare cooperation on cyber matters in global and regional levels; 6. to evaluate the role of multi-stakeholder – multilateral division in international cooperation on cyber matters. Theoretical tasks were achieved using the analysis of existing scientific literature, while the research part is based mainly on document analysis and comparative method. In the practical part of this master thesis, cooperation in two levels, global and regional, was analyzed. 2012 World Conference on International Telecommunications and United Nations Group of Governmental Experts on Developments in the Field of Information and Telecommunications in the Context of International Security were chosen as cases of global cooperation. As for regional level, the experiences of NATO, European Union, Shanghai Cooperation Organization, African Union, ASEAN and Organization of American States were examined. The analysis showed that regional frameworks are more productive, while global cooperation keep stumbling over various obstacles, one of which is the division between multi-stakeholder and multilateral approaches. This matter naturally occupies an important role in global initiatives, as the decisions on internet governance can be taken only in this level. Moreover, this divide, which concerns the core values, overlaps with other questions as well. Therefore, the tensions spill over into other cyber-related initiatives and have a negative impact on global cooperation overall. In regional cooperation, on the other hand, this conflict is avoided, as states in the same region tend to share similar vision of internet governance. Even though regional initiatives can serve in leading cyber collaboration, global cooperation in the field remains a necessity, which in turn means that multistakeholder – multilateral divide will continue to generate tensions. However, this variable should not be overestimated, as at times it was proved that it is possible to bypass this debate. Moreover, the importance of this factor may change in the course of time due to the shifts of positions of swing states. Also, the misfortunes of cyber cooperation cannot be blamed solely on this divide, as the bigger picture is more complex and there are other controversial topics at play as well
Kibernetinės erdvės atsiradimas lėmė svarbius pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje. Ji ne tik palengvina savo vartotojų kasdienybę, bet ir gali prisidėti prie ekonominio ir politinio tarptautinės bendruomenės vystymosi. Be to, kartu su kibernetine erdve atsirado ir platus spektras naujų pavojų, keliančių grėsmę tiek pačioms valstybėms, tiek jų piliečiams. Šios priežastys lėmė, kad šalys pradėjo reguliuoti kibernetinę erdvę. Vis dėl to, dėl tam tikrų šios virtualios erdvės ypatybių, pavienių valstybių pastangų nepakanka, tad jos reguliavimas reikalauja tarptautinių sprendimų. Ligšiolinės bendradarbiavimo pastangos šioje srityje toli gražu nebuvo sklandžios. Viena iš pagrindinių kliūčių – išsiskiriantys požiūriai dėl interneto valdymo. Dalis valstybių palaiko dabartinį, suinteresuotųjų subjektų modelį, tačiau kita dalis yra nepatenkinta šia tvarka ir siūlo alternatyvą – daugiašalį modelį. Nors ši priešprieša yra plačiai žinoma, vis dar trūksta tyrimų analizuojančių jos poveikį bendradarbiavimo praktikoje. Šis magistro darbas bando užpildyti šią spragą. Šio magistro darbo objektas – globalus ir regioninis bendradarbiavimas kibernetiniais klausimais ir perskyra tarp suinteresuotųjų subjektų ir daugiašalės prieigų jame. Tyrimo tikslas – išanalizuoti globalų ir regioninį bendradarbiavimą kibernetiniais klausimais ir įvertinti priešpriešos tarp suinteresuotųjų subjektų ir daugiašalės prieigų vaidmenį bendradarbiavime. Siekiant šio tikslo buvo iškelti šeši uždaviniai: 1.pristatyti neoliberalizmo idėjas apie bendradarbiavimą; 2.pristatyti kibernetinės erdvės ir kibernetinio saugumo apibrėžimus ir bruožus; 3.išanalizuoti globalaus bendradarbiavimo kibernetiniais klausimais pavyzdžius; 4.išanalizuoti ir palyginti regioninio bendradarbiavimo kibernetiniais klausimais patirtis; 5.palyginti bendradarbiavimo kibernetiniais klausimais patirtis globaliame ir regioniniame lygmenyse; 6.įvertinti perskyros tarp suinteresuotųjų subjektų ir daugiašalio interneto valdymo modelių vaidmenį tarptautiniame bendradarbiavime kibernetiniais klausimais. Teoriniai uždaviniai buvo pasiekti naudojant mokslinės literatūros analizę, o tyrimo dalis buvo vykdyta pasitelkus dokumentų analizės ir lyginamąjį metodus. Praktinėje magistro darbo dalyje buvo nagrinėjamas bendradarbiavimas dviejuose lygmenyse: globaliame ir regioniniame. Globaliam lygmeniui ištirti buvo pasirinkti du atvejai: 2012 metais vykusi Pasaulinė tarptautinių komunikacijų konferencija bei Jungtinių Tautų ekspertų grupė, dirbanti kibernetinio saugumo srityje. Regioninio lygmens analizei buvo pasirinkti NATO, Europos Sąjungos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, Afrikos Sąjungos, ASEAN ir Amerikos valstybių organizacijos atvejai. Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas regioninėse struktūrose yra sėkmingesnis nei globalios iniciatyvos reguliuoti kibernetinę erdvę. Globaliame lygmenyje šalys susiduria su daugiau kliūčių, viena iš jų - priešprieša tarp suinteresuotųjų subjektų ir daugiašalio modelio šalininkų, kuri užima svarbią pasaulinės darbotvarkės kibernetinėje srityje dalį. Be to, interneto valdymo perspektyva yra susijusi su pamatinėmis demokratinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, tad nuo jos priklauso ir platus spektras kitų klausimų. Taip ši perskyra trukdo bendradarbiavimą ir kitose susijusiose srityse, ir labai apsunkina globalų bendradarbiavimą kibernetiniais klausimais apskritai. Kita vertus, regioninis bendradarbiavimas išvengia šių įtampų, nes suinteresuotųjų subjektų – daugiašalio modelio perskyra praktiškai atitinka regioninį pasiskirstymą, tad šalys iš vieno regiono paprastai turi panašų požiūrį į interneto valdymą. Nors regioninės iniciatyvos yra svarbios kooperavimuisi kibernetinėje srityje, jos negali visiškai pakeisti globalaus lygmens funkcijos, tad jis išlieka prioritetu. Tai savo ruožtu reiškia, jog priešprieša dėl interneto valdymo vis dar atliks svarbų vaidmenį bendradarbiavime ir apsunkins tarptautines pastangas reguliuoti kibernetinę erdvę. Nors akivaizdu, jog ši perskyra turi didelės įtakos kooperavimuisi, vis dėl to nederėtų jos pervertinti. Jungtinių Tautų ekspertų grupė jau yra įrodžiusi, kad šias įtampas įmanoma apeiti. Be to, šio veiksnio svarba ilgainiui gali kisti kartu su svyruojančių valstybių pozicijomis. Galiausiai, nesėkmės susijusios su bendradarbiavimu kibernetiniais klausimais negali būti suverstos vien šiai perskyrai, nes tai nėra vienintelė prieštaringa tema susijusi su kibernetinės erdvės reguliavimu.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36159
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
monika_valentukonyte_md.pdf1.25 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

54
checked on Sep 12, 2019

Download(s)

8
checked on Sep 12, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.