Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36134
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information
Author(s): Beinoriūtė, Rūta
Title: A human rights approach to media performance monitoring: critical insights and potential perspectives
Other Title: Žmogaus teisių požiūrio taikymas žiniasklaidos elgsenos stebėsenoje: kritinės įžvalgos ir potencialios perspektyvos
Extent: 91 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedra
Keywords: Human rights;Media monitoring;Media performance;Positive freedom;Media freedom;Žmogaus teisės;Žiniasklaidos stebėsena;Žiniasklaidos veikimas;Pozityvi laisvė;Žiniasklaidos laisvė
Abstract: This final master thesis explores human rights approach to media performance monitoring. By critically assessing the existing practices of media monitoring by Freedom House, Reporters Without Borders, IREX, Media for Democracy Monitor, Center for Media Pluralism and Freedom, this study finds that the freedom-driven principles of media are applied to the greatest extent in their measurements. Human rights principles are represented to a limited extent in these indices. The major part of the methodology of global monitoring tools (FH, RSF) relies on the negative aspects of freedom, while others involve more principles of neutral and positive freedom. The analysed special journalistic initiatives, such as Ethical Journalism Network have suggested that in this turbulent era, the ‘return’ to traditional values and ethical standards, that human rights are part of, has potential to re-build people’s trust in traditional media and in doing so contribute to the consolidation of democracy. Therefore, theoretical point of departure of this study is the social responsibility theory defined in 1956 in the classical work " Four Theories of Press" by Siebert, Peterson, and Schramm. It is an attempt to look back into what this theory has to offer in assessing media performance in contemporary context. The ideas of normative theorists Denis McQuail, Theodore L. Glasser, Clifford Christians and Kaarle Nordenstreng are reviewed as the further development of this theoretical approach, which defines norms and principles for democratic media performance. Having these theories reviewed this study suggests that in the midst of media crisis, the human rights approach has potential to qualitatively advance media performance by making it more socially inclusive and empowering. As the secondary data analysis and literature review have shown, analysed tools lack indicators that would cover more positive obligations of media and policymakers. Such positive attempts are needed to be assessed as it has potential to advance media policy formation that would create conditions, opportunities and would support freedom for the existence of professional media that respects and promotes human rights. For such approach to be applicable in media performance monitoring practice the inclusion of more human rights-related questions in the assessment process is needed. Therefore this study concludes that human rights approach applicability in media monitoring practice relies on the inclusion of methodological questions that would cover principles beyond media freedom, evaluate not only the legal, political, and economic environment, but the professional environment too, and assess positive attempts to create favourable environments for professional media.
Šio magistro baigiamojo darbo ašis – žmogaus teisių požiūrio įžvalgos ir potencialūs praktiniai taikymai žiniasklaidos elgsenos stebėsenos sistemose. Kritiškai įvertinus egzistuojančias Freedom House, Reporters Without Borders, IREX, Media for Democracy Monitor, Center for Media Pluralism and Freedom žiniasklaidos stebėsenos praktikas, šiame tyrime nustatyta, kad jų vertinimai daugiausia remiasi žiniasklaidos laisvės principais. Žmogaus teisių principai šiuose indeksuose atstovaujami ribotai. Globalių stebėsenos priemonių (FH, RSF) metodologija daugiausia remiasi negatyvios laisvės aspektais, kai kiti instrumentai (MSI, MDM, MPM) įtraukia daugiau neutralios ir pozityvios laisvės principų. Pagal analizuojamas specialias žurnalistines iniciatyvas, tokias kaip Ethical Journalism Network, šiais neramiais laikais grįžimas prie tradicinių vertybių ir etinių standartų, kurių dalimi yra žmogaus teisės, gali potencialiai atkurti žmonių pasitikėjimą tradicine žiniasklaida ir taip prisidėti prie demokratijos konsolidavimo. Todėl, šio tyrimo teorinis atspirties taškas yra socialinės atsakomybės teorija, Siebert, Peterson ir Schramm apibrėžta 1956 m. klasikiniame „Keturių spaudos teorijų“ darbe. Tai bandymas pažvelgti atgal į tai, ką ši teorija turi pasiūlyti vertinant žiniasklaidos elgseną šių dienų kontekste. Normatyvinių teoretikų Denis McQuail, Theodore L. Glasser, Clifford Christians ir Kaarle Nordenstreng idėjos yra apžvelgiamos kaip tolimesnis šio teorinio požiūrio vystymas, kuris apibrėžia demokratinės žiniasklaidos veiklos normas ir principus. Aptarus šias teorijas, šis tyrimas siūlo, kad žiniasklaidos krizės metu žmogaus teisių aspektas gali potencialiai prisidėti prie kokybinės žiniasklaidos elgsenos pažangos, skatinant žiniasklaidą būti socialiai įtraukiančia ir įgalinančia. Kaip parodė antrinių duomenų analizė ir mokslinės literatūros apžvalga, analizuojamose priemonėse trūksta rodiklių, vertinančių daugiau pozityvių žiniasklaidos ir politikos formuotojų įsipareigojimų. Tokie pozityvūs siekiai turi būti įvertinti, nes gali potencialiai skatinti žiniasklaidos politikos formavimą, kuri kurtų sąlygas, galimybes ir remtų laisvę tam, kad galėtų egzistuoti profesionali žiniasklaida, gerbianti ir skatinanti žmogaus teises. Tokio požiūrio taikymui žiniasklaidos elgsenos stebėsenoje reikalingas klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, įtraukimas vertinimo procese. Todėl, šiame tyrime padaryta išvada, kad žmogaus teisių požiūrio taikymas žiniasklaidos elgsenos stebėsenos praktikoje remiasi metodologinių klausimų įtraukimu, kurie apimtų ne tik žiniasklaidos laisvę, vertintų ne tik teisinę, politinę, ekonominę, bet ir profesinę aplinką ir įvertintų pozityvius siekius sukurti visapusiškai įgalinančią aplinką profesionaliai žiniasklaidai veikti etiškai, atliepiant žmogaus teisių požiūrio principus.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36134
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
ruta_beinoriute_md.pdf1.32 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

44
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.