Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36126
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Maurušaitytė, Monika
Title: Terminal high altitude area defense (THAAD) system establishment implications on East Asia region
Other Title: Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos (Terminal High Altitude Area Defense:THAAD) dislokacijos reikšmė Rytu Azijos regionui
Extent: 93 p.
Date: 21-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: THAAD;BMD;East Asia;United States;THAAD;BMD;Pietų Azija;Jungtinės Amerikos Valstijos
Abstract: The thesis presents analysis of Terminal High Altitude Area Defense (THAAD) deployment in Republic of Korea - placement has been decided and agreed by USA and South Korea to increase their security against North Korean missile attacks. The goal is to analyze THAAD systems establishment implications on the East Asian regional security and US reasons to deploy it. Research focuses on four main tasks: 1. To present the theoretical approach of neo-classical realism to be applied for the analysis of the topic; 2. To analyze root causes for the US decision to deploy THAAD system in South Korea; 3. To analyze military, defense and political aspects of the THAAD system and its deployment against the backdrop of the U.S engagement in the East Asia region; 4. To assess THAAD deployment impact on the East Asian countries: North Korea, China and Japan. In this paper qualitative kind of methodology is used - the analysis of official document, reports, speeches and world leader’s statements. These sources are chosen as they represent target countries, formulate their foreign policies and provide the official positions of the states. As well, secondary sources of other researches and articles analysis is conducted which supplement this topic. Neoclassical realism theory was chosen because it provides stable background for the analysis as it places focus on states and their attempts to balance the external threats, as well, this theory allows to deepen the analysis and through intervening and dependent variables consider why the states choose to pursue one or another approach. The main findings of the research are that root cause for decision to deploy THAAD is the recently increased aggression of North Korea. THAAD itself is established to prevent missile attacks from reaching their targets and defend South Korea’s strategic cities from missiles from the North, as well, to create some time after the attack to organize prompt military response. The placement of THAAD indeed has implications in the region and the relations between countries. It could have been stated that THAAD deployment has pushed the region to act and as a component of Trump’s ““maximum pressure”” policy backed by Japan and South Korea it has forced China to be more engaged in solving the crisis as well, influenced North Korea to discuss the dialog option.
Tyrime pristatoma Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos dislokacijos analizė. THAAD dislokacija buvo nutarta JAV ir Pietų Korėjos lyderių, norint apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos raketų. Tyrimo objektas yra išanalizuoti kaip Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos dislokacija paveikė Rytų Azijos regiono saugumą ir kokios buvo JAV dislokacijos paskatos. Remiantis tikslu, šiame magistro darbe formuluojami šie uždaviniai: 1. Pristatyti kaip neoklasikinio realizmo teorija bus panaudota temos analizei. 2. Išanalizuoti pagrindines Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemų dislokacijos Pietų Korėjoje priežastis. 3. Išanalizuoti karinius, saugumo ir politinius Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos aspektus, taip pat sistemos dislokaciją prieš Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimą į Rytų Azijos Regioną. 4. Įvertinti Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos dislokacijos poveikį Rytų Azijos šalims: Šiaurės Korėjai, Kinijai ir Japonijai. Šiame darbe bus naudojama kokybinė metodologija, kuri įtraukia oficialių pirminių šaltinių: valstybinės svarbos dokumentų, raportų, kalbų ir pareiškimų, turinio analizes. Šie šaltiniai buvo pasirinkti siekiant perteikti analizuojamų šalių oficialią poziciją, nes tik šalies lyderiai atstovauja šalį ir formuoja jos užsienio politiką. Taip pat tyrime naudojami antriniai šaltiniai – jau anksčiau atliktų tyrimų ir straipsnių analizė papildančių šią temą. Neoklasikinis realizmas suteikia šiai analizei tvirtą pagrindą, nes dėmesys telkiamas į šalies siekius balansuoti išorines grėsmes. Taip pat ši teorija leidžia pagilinti analizę naudojant kintamuosius svarstant, kodėl valstybė pasirinko siekti vieno ar kito balansavimo metodo. Pagrindinės tyrimo išvados yra kad esminės dislokacijos priežastys yra neseniai išaugusi Šiaurės Korėjos agresija. Pagrindinis šios gynybos sistemos tikslas yra neleisti raketoms pasiekti savo tikslo ir apsaugoti strategiškai svarbius Pietų Korėjos miestus nuo Šiaurės korėjiečių raketų. Taip pat, esant puolimui suteikti laiko suorganizuoti greitą karinį atsaką. Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos dislokacijos, iš tiesų, daro įtaką regionui ir šalių tarpusavio bendravimui. Būtų galima teigti, kad THAAD dislokacija išjudino regiono šalis, THAAD, kaip Prezidento Trumpo „Maksimalaus spaudimo“ politikos dalis, privertė Kiniją labiau įsitraukti į krizės sprendimą, taip pat darė įtaką Šiaurės Korėjai, skatinant diskutuoti apie derybas.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36126
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
monika_maurusaityte_md.pdf2.31 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

50
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

6
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.