Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35658
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Stankevičienė, Evelina
Title: Prašymo ir maldavimo fonetinė raiška ir atpažinimas
Other Title: Phonetic features and recognition of request and begging
Date: 11-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Šnekos aktai;Fonetinės ypatybės;Prašymas;Maldavimas;Speech acts;Phonetic features;Request;Begging
Abstract: Šiame darbe analizuojama, kokios akustinės ypatybės būdingos prašymui ir maldavimui. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar respondentai skiria minėtus šnekos aktus remdamiesi tik balso įrašu ir kaip prašymo ir maldavimo atpažinimas koreliuoja su fonetine raiška. Siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad fonetinė prašymo ir maldavimo raiška skiriasi, todėl audicinio tyrimo dalyviai turėtų nesunkiai (vien tik remdamiesi garso įrašu) atskirti prašymą nuo maldavimo. Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: pirmajai šio darbo daliai – pasirinkti informantus, įrašyti prašymo, maldavimo ir neutraliai ištartos frazės pavyzdžius – Dabar norime eiti namo ir Dabar norėtume eiti namo, atlikti apklausą ir išsiaiškinti, ar respondentai skiria tiriamuosius šnekos aktus; antrajai daliai – naudojantis garsų analizės programa PRAAT nustatyti rūpimų akustinių požymių duomenis, juos įvertinti statistiškai, klasifikuoti ir aprašyti. Atlikus tiriamųjų šnekos aktų suvokimo tyrimą buvo išsiaiškinta, kad respondentai remdamiesi tik balso įrašu prašymo ir maldavimo pavyzdžius skiria. Frazių Dabar norime eiti namo ir Dabar norėtume eiti namo įrašai atpažinti ne visai vienodai. Iš viso Dabar norime eiti namo prašymo ir maldavimo pavyzdžiai buvo atpažinti 62 proc. tikslumu, neutraliai ištartos frazės – 82 proc. tikslumu. Dabar norėtume eiti namo prašymo pavyzdžiai atpažinti 58 proc., maldavimo – 60 proc., o neutraliai ištartos frazės – 73 proc. tikslumu. Tokie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tariamoji nuosaka prašymo ir maldavimo atžvilgiu nėra neutrali. Tą akivaizdžiai rodo atpažinimo skirtumai: prašymas ir maldavimas abiem atvejais atpažintas panašiai, tačiau neutraliai ištarti tiesioginės nuosakos pavyzdžiai atpažinti geriau nei pavyzdžiai su tariamąja nuosaka. Išanalizavus tiriamųjų šnekos aktų akustines ypatybes paaiškėjo, kad šio darbo hipotezė nepasitvirtino – nors respondentai tiriamuosius šnekos aktus atpažįsta, tačiau daugelis analizuotų prašymo ir maldavimo frazių akustinių požymių beveik nesiskiria. Apibendrinant akustinių požymių analizę galima pasakyti, kad tiriamosios frazės dažniausiai statistiškai reikšmingai skiriasi gretinant pagrindinio tono dažnio (25 proc.), pagrindinio tono dažnio minimumų (24 proc.), maksimumų (23 proc.) ir harmonikų ir triukšmo santykio (18 proc.) duomenis. Mažiausiai statistiškai reikšmingų skirtumų gauta lyginant intensyvumo (6 proc.), vidutinio spektro dažnio (7 proc.) ir dažnių fliuktuacijos (8 proc.) duomenis. Vadinasi, tik pagrindinio tono dažnio rodiklių skirtumus galima būtų laikyti maldavimo ir prašymo identifikatoriais. Tačiau ir šie skirtumai nėra dėsningi.
This work analyzes the acoustic characteristics of the request and begging. The goal of this paper is to find out whether the respondents distinguish the mentioned speech acts solely on the basis of a voice record and how the recognition of request and begging correlates with phonetic expression. The aim is to confirm or deny the hypothesis that the phonetic expression of request and begging is different, which is why the participants of the auditory study should easily (solely on the basis of an audio clip) distinguish request from begging. To achieve the goal, the following tasks were set: the first part of this paper deals with selecting informants, recording examples of phrases „Dabar norime eiti namo“ and „Dabar norėtume eiti namo“ pronounced in their request, begging, and neutral forms as well as conducting a survey and finding out whether the respondents distinguish investigated speech acts; the second part deals with using the PRAAT sound analysis program, to identify the data of relevant acoustic attributes, evaluate them statistically, classify and describe them. After carrying out a study of perception of the investigated speech acts, it was found that respondents distinguish request for and begging solely on the basis of a voice record. Records of phrases „Dabar norime eiti namo“ and „Dabar norėtume eiti namo“ were recognized not exactly the same. In total, request and begging examples of the phrase „Dabar norime eiti namo“ were identified with a 62 % accuracy, neutrally said phrase – 82 % accuracy. The accuracy of identifying the examples of the phrase „Dabar norėtume eiti namo“ was as follows: request – 58 %, begging – 60 %, neutral – 73 %. Such results allow us to conclude that the subjuctive mood in the cases of request and begging is not neutral. This is clearly shown by differences in recognition: request and begging examples were recognized identically in both cases, but the direct mood example of neutrally said phrase was recognized better then subjunctive mood one. After analyzing the acoustic features of the investigated speech acts, it turned out that the hypothesis of this work was not confirmed – although respondents recognize the investigated speech acts, many acoustic signatures of analyzed request and begging phrases do not differ. While summarizing the analysis of acoustic characteristics, it can be said that the test phrases usually show statistically significant difference when comparing the pitch (25 %), the fundamental tone frequency minima (24 %), the maxima (23 %) and the harmonicity (18 %) data. The least statistically significant differences were obtained by comparing the intensity (6 %), center of gravity (7 %) and jitter (8 %) data. Consequently, only the differences between pich indicators could be regarded as the identifiers of request and begging. However, these differences are not regular.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35658
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Evelina_Stankeviciene_md.pdf1.88 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

50
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.