Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35654
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information
Author(s): Staniūtė, Sandra
Title: Dalyvaujamosios demokratijos įgyvendinimo galimybės didžiųjų LR savivaldybių komunikacijoje
Other Title: Implementation of participatory democracy in communication of the major LR municipalities
Extent: 74 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedra
Keywords: Dalyvaujamoji demokratija;Vietos savivalda;Socialiniai tinklai;Mediatizacija;Piliečiai;Participatory democracy;Local self-government;Social network;Mediatization;Citizens
Abstract: Šiandien viešajame sektoriuje vis dažniau akcentuojama komunikacijos svarba socialiniuose tinkluose, vietos valdžiai siūloma mažiau dėmesio skirti dokumentacijai, biurokratiniam aparatui ir labiau atsižvelgti į piliečių įtraukimą į politinius procesus. Viso to reikia, kad būtų tinkamos sąlygos aktyviau plėtoti komunikacijos sąveiką tarp valdžios ir visuomenės, rasti konsensusą, savivaldybėms betarpiškai bendrauti su piliečiais, derinti piliečių interesus, vertybes, normas ir lūkesčius, ieškoti alternatyvių sprendimų. Skaitmeninės informacinės ir komunikacinės technologijos savivaldybėse dažnai traktuojamos, kaip įrankis vietos valdžios institucijoms atsiliepti į visuomenės poreikius, su ja bendrauti, palaikyti ryšius, jai tarnauti, nepriekaištingai atlikti ypatingai svarbų socialinį vaidmenį – visuomenei atsakingos, atskaitingos, veikiančios pagal viešąjį interesą, institucijos rolę. Tad šio darbo objektas – dalyvaujamosios demokratijos įgyvendinimo galimybės didžiųjų LR savivaldybių komunikacijoje. Darbo tikslas – įvertinti dalyvaujamosios demokratijos principų įgyvendinimą LR didžiųjų savivaldybių komunikacijoje. Nuodugniam darbo objekto tyrimui, duomenų surinkimui ir jų apdorojimui buvo pasirinktas analitinis tyrimo instrumentas – Diskurso kokybės indeksas – įgalinantis ištirti šiandieninius fenomenus, susijusius su dalyvaujamąja demokratija, mediatizacija, socialiniais tinklais. Šia tyrimo metodika siekta detaliau pažvelgti į piliečių dalyvavimo socialiniuose tinkluose, formuojant viešąją politiką, procesus ir įvertinti, kaip analizuojami vieši komentarai atitinka Jürgeno Habermaso viešosios sferos sampratą. Turinio analizės metodas taikomas, siekiant surinkti empirinės informacijos apie savivaldybių naudojamas komunikacines priemones, skatinančias piliečius dalyvauti, išreiškiant savo nuomones, požiūrius, pateikiant pasiūlymus tam tikromis temomis. Taip pat šis metodas naudingas siekiant išsiaiškinti, piliečių komentavimo praktiką, reaguojant į savivaldybių publikuotus pranešimus. Teorinėje darbo dalyje, taikant literatūros šaltinių analizę, aptariami piliečių ir savivaldybių vaidmenys, formuojant vietos viešąją politiką. Darbe pasitelkiamos dalyvaujamosios demokratijos ir mediatizacijos teorijos akcentuoja, kad šiandien valdžios ryšių palaikymas su žiniasklaida peraugo į tiesioginį ryšių palaikymą su visuomene. Komunikacija socialiniuose tinkluose tapo vienu svarbiausių aspektų, norint užtikrinti institucijos patikimumą, viešumą, reputaciją, įvaizdį, veiklos efektyvumą ir grįžtamąjį ryšį. Socialiniai tinklai leidžia visuomenei dalintis alternatyviomis politikos perspektyvomis, sudaro galimybes reikšti savo nuomonę apie valdžios priimamus sprendimus, pateikti politinių sprendimų pakeitimus. Praktinėje darbo dalyje pristatomas empirinis tyrimas atskleidė, kad savivaldybės, siekdamos atstovauti viešąjį interesą, nuolat skelbia informaciją visuomenei, tačiau savivaldybės savo pranešimuose, naudodamos piliečių reakcijas skatinančias priemones, vis tiek dažniau pabrėžia tai, kas jau padaryta arba planuojama. Piliečiai suvokia, kad galimybių pakeisti tam tikras aplinkybes yra mažai. Taip pat pastebėta, kad savivaldybės mažai dėmesio skiria socialiai atsakingų piliečių ugdymui. Analizuoti vieši piliečių komentarai nepasižymi kokybe, informacijos, kurią pateikia piliečiai, nepakanka, kad būtų galima daryti įtaką vietos valdžios sprendimų priėmimo procesams. Tai lemia skirtingų nuomonių gausa, auditorijų fragmentacija ir poliarizacija, piliečių neigiamas požiūris į politinei sistemai priklausančius vietos valdžios atstovus, nerimtas piliečių požiūris į socialiniuose tinkluose vykstančias diskusijas, negebėjimas įvertinti, kokią įtaką pagrįsta informacija galėtų daryti vietos viešosios politikos formavimui.
Today public sector more and more often emphasizes the importance of communication in the social network as well as local government is advised to give less attention to the documentation and bureaucracy. Instead, the local government is advised to take into consideration the involvement of citizens to enter political processes. All of this is necessary in order to create proper conditions to actively develop communication between the government and society as well as find consensus and make municipalities to be able to communicate with the citizens, adjust interests, values, norms, and expectations of citizens, to look for alternative solutions. Digital information and communication technologies in the municipalities are often regarded as a tool for local governments to respond to the needs of society, as well as interact, stay in touch, serve and perfectly fulfil its social role – to act as an institution that is responsible and accountable for the society and works accordingly to the public concern. The object of this study – the possibilities to realize participatory democracy in the communication of the major municipalities of the Republic of Lithuania. The goal of this study – to evaluate the realization of principles of participatory democracy in the major municipalities of the Republic of Lithuania. Discourse Quality Index was chosen as an analytical research instrument for a thorough analysis of the object. Discourse Quality Index is able to research today‘s phenomena that are related to participatory democracy, mediatization, and social network. Methods of the study aim to look in detail at the processes of how citizens participate in the social network while public politics is being formed as well as to evaluate how the chosen public comments correspond to the conception of the public sphere by Jürgen Habermas. Method of content analysis was applied in order to collect empirical information about communication tools used by municipalities that encourage the citizens to participate and express their opinion, attitude and offer suggestions on some topics. Moreover, this method is beneficial in aiming to find out the citizens practice of commenting on the published announcements made by the municipalities. In the theoretical part of the study the focus is on the roles of the citizens and municipalities in forming local public politics; in order to accomplish it, the analysis of literature sources was applied. Participatory democracy and mediatization theories that were used in this study emphasize that today the citizens and local government can freely interact with each other. It contributes to the credibility of local government institutions, publicity and feedback security, more active participation in public matters while expressing their opinion about the government‘s decisions and the changes of decisions. In the practical part of the study, the empirical research revealed that the municipalities, in order to represent the public concern, constantly announce information to the society. However, the municipalities in their announcements tend to emphasize what is being planned or what has already been done while encouraging tools to make the citizens react. Accordingly, the citizens realize that it is nearly impossible to change some circumstances. What is more, it was noted that the municipalities give little attention to educate socially responsible citizens. Finally, public comments by citizens that were analysed are poor in quality and the information found in them is not enough to influence local government decisions. It is determined by the number of different opinions, fragmentation and polarisation of audiences, negative attitude of citizens towards the people who belong to the local government, not serious enough attitude towards discussions in the social network, inability to evaluate what kind of influence a reasonable information could have for public politics formation.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35654
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
sandra_staniute_md.pdf882.48 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

50
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

16
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.