Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35650
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributorVytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedralt_LT
dc.contributor.advisorKalpokas, Ignas
dc.contributor.authorMaslauskaitė, Judita
dc.date.accessioned2018-01-25T20:07:35Z
dc.date.available2018-01-25T20:07:35Z
dc.date.issued2018-01-12
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/35650-
dc.description.abstractŽodžio laisvė yra viena iš bene seniausiai pripažintų ir konstituciškai saugomų fundamentalių žmogaus teisių pasauliniu lygmeniu. Šiandienos demokratijų kontekste būtų sunku įsivaizduoti visuomenę, neturinčią teisės kalbėti, laisvai ir nuo niekieno nepriklausomai reikšti savo mintis bei idėjas. Pats žodžio laisvės konceptas buvo socialiai konstruojamas dar nuo amžių prieš Kristų, kuomet žodžio laisvė buvo prilyginama vyrų teisei laisvai kalbėti politinėmis temomis. Atsiradus ir plėtojantis pirmosioms spausdintinėms žiniasklaidos priemonėms, žodžio laisvės konceptas ėmė sparčiai kisti – vis plačiau imta diskutuoti, jog teisė į saviraišką ir apskritai žodžio laisvė – privalo būti fundamentalia visų asmenų konstitucine teise. Šalia žodžio laisvės inkorporavimo į valstybių konstitucinius dokumentus ėmė ryškėti ir stiprus poreikis asmens teisės į privatumą užtikrinimui. Nevaržomas žodžio laisvės propagavimas iškėlė į paviršių tokias problemas kaip neapykantos kalba, šmeižtas ar kalba apie asmenų privataus gyvenimo detales, kuomet tokios informacijos skleidimui nėra pagrindo. Kartu su interneto atsiradimu ir sparčia komunikacinės srities mediatizacija – asmens privačios informacijos apsauga tapo dar aštresniu ir aktualesnius klausimu. Internetinė viešoji erdvė, lyginant su tradicinėmis komunikacijos priemonėmis tapo erdve, kurioje informacijos sklaidos greitis ir apimtis tapo gerokai sunkiau suvaldomi. Dar blogiau tai, kad interneto varikliais laikomos informacijos paieškos sistemos niekada nepamiršta - vadinasi, tapome bejėgiais pabėgti nuo asmenybės portretų, suformuotų ne tik mūsų pačių, bet ir įvairių internetinių medijų. Komunikacine prasme elektroninė viešoji erdvė tapo dvejų fundamentalių teisių sankirtos vieta, kurioje gajomis tapo žodžio laisvės bei asmens privatumo teisių prieštaros. Vienu iš pagrindinių siekio užtikrinti asmens privatumą internete katalizatorių tapo teisė būti pamirštam – tai 2014 – ųjų metų ES Teisingumo Teismo sprendimas, nukreiptas į kompaniją Google ir reikalaujantis suteikti individams teisę būti pamirštiems informacijos paieškos sistemoje. Po tokio sprendimo įteisinimo ryškiais tapo du išsiskyriantys požiūriai į asmens privačių duomenų apsaugą internete – JAV požiūris, prioritetizuojantis žodžio laisvę ir ES požiūris – prioritetą teikiantis asmens privatumo užtikrinimui. Bendra ir nepriklausoma laikoma internetinė erdvė tapo skirtingų įtakos zonų taikymo vieta ir į paviršių iškėlė tokias informacijos sklaidos problemas kaip informacijos cenzūra, asmens privatumo pažeidimai ar net valstybiniu lygmeniu skirtingos žiniasklaidos prieigos. Tokių problemų kontekste, siekiant vėl suvienyti internetinę bendruomenę ir užtikrinti abejų fundamentalių teisių įgyvendinimą bent jau ES lygmeniu - ryškiu tapo poreikis subalansuoti asmens privačios informacijos sklaidos ir žodžio laisvės konfliktiškumą elektroninėje viešojoje erdvėje.lt_LT
dc.description.abstractThe conflict of personal data privacy and free speech in the electronic public sphere. The right to be forgotten case. Freedom of expression and speech is one of the most recognized and constitutionally protected human rights at a global level. In the context of today's democracies, it would be difficult to imagine a society without the right to speak or freely and independently express one's thoughts and ideas. The very concept of freedom of speech was socially constructed from the century before Jesus, when freedom of speech was tantamount to the right of men to speak freely about political matters. With the emergence and development of the first printed media, the concept of freedom of expression has begun to change rapidly - it was increasingly being debated that the right to self-expression and, in general, freedom of speech must be a fundamental constitutional right of all human beings. In addition to the inclusion of freedom of speech into the constitutional documents of the states, a strong demand for ensuring the right of individual privacy has also emerged. Irreparable promotion of freedom of speech has raised issues such as hate speech, libel or speech about details of the person‘s private life, when there were no basis for disseminating such information. Together with the emergence of the Internet and rapid mediatization in the communications field, the protection of private personal information has become even more acute and relevant. Compared to the traditional means of communication, the Internet public sphere has become an area where the speed and volume of information dissemination has become much more difficult to manage. What's worse is the fact that main Internet information achievement tools , such as search engines never forgets – so we became powerless to escape from personality portraits, shaped not only by ourselves but also by various online media channels. In the communicative sense, the electronic public sphere has become a place of intersection between two fundamental rights, in which the conflicts of freedom of speech and personal privacy have become the main issue. One of the main tool of securing personal privacy online has become the right to be forgotten: it is the EU Court of Justice's 2014 decision addressed to Google and requiring giving a possibility for individuals to be forgotten on the search engine results. Following the legalization of such a decision, two divisive approaches to protecting personal privacy on the Internet have become striking: the US approach, with the priority of freedom of expression and the EU's approach, which puts priority to the data protection of individual. An independent online environment has become a sphere where different demands and influences are applied and has raised issues such as information censorship, personal privacy violations, or even different media accesses at a national level. In the context of such problems, in order to reunite the online community and ensure the implementation of both fundamental rights, the need to balance the conflict of private information dissemination and free speech in electronic public sphere has araised.en_US
dc.format.extent143 p.
dc.language.isolten_US
dc.rightsSutarties data 2018-01-12, nr. 35650, prieinamas tik VDU intranete iki 2023-01-12lt_LT
dc.subjectTeisė būti pamirštamlt_LT
dc.subjectŽodžio laisvėlt_LT
dc.subjectAsmens duomenų apsaugalt_LT
dc.subjectAsmens privatumaslt_LT
dc.subjectInternetaslt_LT
dc.subjectRight to be forgottenen_US
dc.subjectFree speechen_US
dc.subjectPersonal data protectionen_US
dc.subjectPrivacyen_US
dc.subjectInterneten_US
dc.subject.otherKomunikacija ir informacija / Communication and information
dc.titleAsmens duomenų apsaugos ir žodžio laisvės konfliktas elektroninėje viešojoje erdvėje. Teisės būti pamirštam atvejislt_LT
dc.title.alternativeThe conflict of personal data privacy and free speech in the electronic public sphere. The right to be forgotten caseen_US
dc.typeMagistro darbas / Master thesis
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextrestricted-
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)
Files in This Item:
judita_maslauskaite_md.pdf2.54 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show simple item record

Page view(s)

72
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

12
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.