Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35639
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information
Author(s): Racickaitė, Gabrielė
Title: Mados aktyvizmas: mada kaip komunikacinis veiksmas ir platforma politinėms idėjoms skleistis
Other Title: Fashion activism: fashion as a communicative act and a platform for the dissemination of political ideas
Extent: 107 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedra
Keywords: Mados aktyvizmas;Mada;Politinis dalyvavimas;Aktyvizmas;Fashion activism;Fashion;Political participation;Activism
Abstract: XX-ojo amžiaus antroje pusėje daugumai postindustrinių valstybių patyrus piliečių pasitraukimą iš tradicinių politinio dalyvavimo kanalų. Šiuolaikinėse visuomenėse yra stebimas paradoksas, jog augant informacijos vartojimui, intensyvėjant socialinių tinklų įtakai, mediatizuojantis visuomenėms, silpsta dalyvavimas viešojoje politikoje, kuris pasireiškia mažu rinkimų aktyvumu, didėjančiomis antiparlamentinėmis nuotaikomis ir pilietinių organizacijų žlugimu. Kita vertus, susidariusi situacija skatina ieškoti naujų politinio aktyvizmo terpių ir aplinkų, kuriose atsiskleistų visuomenės dalyvavimas politikoje. 2016-tais – 2017-tais metais vykusios mados savaitės parodė, jog mados industrija ir jos kuriamos prekės yra ne tik regimasis produktas, tačiau ir efektyvi terpė paskleisti komunikacinę žinutę. Tyrimo objektas. Politinis aktyvizmas madoje. Tyrimo tikslas. Retrospektyviai apžvelgti mados ženklus ir iniciatyvas istorinėje socialinių judėjimų perspektyvoje sukonstruojant šiuolaikinėse mados industrijose atpažįstamą mados aktyvizmo sąvoką. Siekiant išsiaiškinti politinio dalyvavimo ir aktyvizmo idėjas ir suformuluoti teorinius rėmus mados aktyvizmo procesams aptarti darbe yra atliekama mokslinės literatūros analizė. Kokybinė turinio analizė darbe pasitelkiama norint nustatyti, kaip mada atsiskleidžia kaip arena politinei žinutei skleisti ir kaip mados istorijos įvykiuose atsispindi mados aktyvizmo veikėjai, žinutė, kanalas, laikas ir auditorija. Semiotinė analizė naudojama siekiant nustatyti, kaip per tam tikrus simbolius, ženklus ir šūkius mados atributuose pasireiškia aktyvizmo atspindžiai. Pasitelkus antrinių duomenų lyginamąją analizę yra aiškinamasi, kaip pasikeitė mados aktyvizmas žvelgiant iš istorinės perspektyvos. Lyginant mados aktyvizmo atspindžius istoriniame kontekste, pastebėta, kad aktyvizmas, kurį matome šiuolaikiniais laikais, turėjo nueiti ilgą modernizacijos kelią. Iki XXI-ojo amžiaus ir įsigalėjusių socialinių medijų, kurios žymiai palengvino aktyvizmo komunikaciją ir mobilizaciją, mados judėjimai kildavo iš apačios į viršų arba iš viršaus į apačią, vykdavo per tradicines žiniasklaidos priemones ir joje veikiančius tarpininkus, demonstruodavo paslėptas politines žinutes, išreikštas per tam tikrus simbolius ir spalvas. Tuo tarpu šiuolaikiniai mados judėjimai pasižymi lankstumu, mišraus tipo judėjimais, greita, be tarpininkų vykstančia komunikacija, atvira politinių žinučių demonstracija ant mados atributų, išreikšta per simbolius, spalvas ir šūkius. Tai reiškia, kad būdama ženklų visuma mada yra dinamiškas reiškinys, leidžiantis per tam tikrus veiksmus piliečiams ir pilietinėms organizacijos ne tik priartėti prie politikų ir valdžios institucijų, tačiau ir dalyvauti ir pakreipti savo linkme politinį procesą.
In the second half of the 20th century, most postindustrial states have experienced the withdrawal of citizens from traditional channels of political participation. In today's societies, a paradox is observed that the growing popularity of information, the intensification of the influence of social networks, mediaizing societies, the participation in public politics, which manifests itself in low electoral activity, increasing antiparliamentary moods and the collapse of civil society organizations, is slowing down. On the other hand, the current situation encourages the search for new political activism environments in which public participation in politics is revealed. Fashion Weeks in 2016 - 2017 have shown that the fashion industry and the products it creates are not only visual products but also an effective medium for spreading a communication message. The object of this research is political activism in fashion. The purpose of this research is a retrospective overview of fashion signs and initiatives in the historical perspective of social movements by constructing the concept of fashion activism recognized in modern fashion industry. To analyze the ideas of political participation and activism and to formulate theoretical frameworks for discussing the processes of activism in the work, an analysis of scientific literature is carried out. A qualitative analysis of the content at work is used to determine how fashion unfolds as an arena for disseminating a political message, and how fashion activists, message, channel, time, and audience are reflected in fashion history events. Semiotics analysis is used to determine how reflections of activism appear in fashion attributes through certain symbols, signs and slogans. The comparative analysis of secondary data explains how fashion activism has changed from a historical perspective. Comparing the reflections of fashion activism in the historical context, it has been observed that the activism that we see in modern times should have come a long way to modernization. By the twenty-first century and the emerging social media, which greatly facilitated the activism of communication and mobilization, fashion movements rolled upwards or downwards, went through traditional media and intermediaries acting there, displayed hidden political messages expressed through certain symbols and colors. Meanwhile, modern fashion movements are characterized by flexibility, mixed-type movements, fast communication without intermediaries, and an open political message demonstration on fashion attributes, expressed through symbols, colors and slogans. This means that, as a whole, the fashion is a dynamic phenomenon that allows citizens and civil organizations not only to approach politicians and authorities, but also to engage in and steer the political process in their own way through certain actions.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35639
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
gabriele_racickaite_md.pdf3.78 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

96
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

12
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.