Darbai ir dienos / Deeds and Days 2017, nr. 68

Permanent URI for this collection

: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35552

Leidybą rėmė Europos socialinis fondas / Publication sponsored by European Social Fund

Browse

Now showing 1 - 5 of 15

Anapus tinkamumo ir tausojimo: dirbinio virsmai
[Beyond suitability and preservation: metamorphoses of craftwork]
research article
Sverdiolas, Arūnas
Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 11-39
Apmąstant dirbinį, jo rastį, tvermę ir nyktį, pamatinę reikšmę turi Martino Heideggerio reikmens buvimo būdo analizės, padedančios pagrindą medžiaginės kultūros hermeneutikai. Atsispiriant nuo jos, straipsnyje nagrinėjama Heideggerio dirbinio gyvavimo žmonių pasaulyje sampratos riba ir užribis – chtonika, taip pat metamorfozės, kurias patiria dirbinys peržengdamas šią ribą – jo užmarštis, sušlamštinimas, nyktis ir naikinimas. Anapus šių metamorfozių aptinkamas limbinis dirbinio buvimas. Metamorfozės pastovus elementas fenomenologiškai hermeneutiškai peraiškinamas kaip patvarumas, kurio fone savo ruožtu išryškėja perdirbimas.
163 65
Antisemitizmo raida sovietinėje Lietuvoje 1948–1953 metais
[Anti-Semitic trends in Soviet Lithuania from 1948 to 1953]
research article
Stončius, Justas
Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 41-67
Antikosmopolitinė kampanija; Antisionizmas; „Gydytojų kenkėjų“ byla; „Imperializmas“; Sovietinė propaganda; Lietuvos SSR; Laikraštis „Tiesa“ Anti-cosmopolitan campaign; Anti-Zionism; The Doctors’ plot; Imperialism; Soviet propaganda; Lithuanian SSR; Newspaper “Tiesa” Straipsnyje, remiantis komunistiniu dienraščiu „Tiesa“ ir žydų atsiminimais, analizuojama antisemitizmo raida sovietinėje Lietuvoje 1948–1953 metais. Sovietų Sąjungoje priešiškumas žydams kurstytas valstybiniu lygmeniu, tačiau pasižymėjo skirtingais mastais periferinėse respublikose. Tad šioje studijoje siekiama išnagrinėti spaudoje kurstytų kampanijų prieš „kosmopolitizmą“ bei „gydytojus kenkėjus“ konstravimo ypatybes Lietuvos SSR ir atskleisti žydų patirtis sovietinės propagandos kurtame antisemitiniame diskurse. Straipsnyje verifikuojama tezė, kad propagandistai pasitelkė antisemitizmą ne tiek dėl intereso nukreipti SSRS piliečių frustracines nuotaikas ir nepasitenkinimą sovietiniu režimu, kiek dėl siekio įtvirtinti nuostatą, jog kovojant su „priešais“ neišvengiamai tenka susigyventi su sisteminėmis represijomis kai kurių visuomenės grupių atžvilgiu.
476 137
Nežinomas Greimas egodokumentų archyve
[The unknown Greimas in the egodocumentary archive]
research article
Levina, Jūratė
Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 71-84
Straipsnyje išmėginama egodokumentinė prieiga prie Algirdo Juliaus Greimo bibliografinio ir archyvinio paveldo, nuo 2015 m. kaupiamo, sisteminamo ir tiriamo A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre, Vilniaus universitete. Pagrindinis egodokumentinės perspektyvos privalumas – pačią egodokumentų sąvoką palaikanti žiūros orientacija į asmens gyvenimo projekto vidinio rišlumo gijas, jungiančias skirtingo pobūdžio veiklas bei interesus tarpusavyje ir grindžiančias hermeneutinę pastangą interpretuoti skirtingų žanrų dokumentus kaip vienas kitą papildančius bendro egodokumentinio korpuso sandus. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, trys 1957–1960 m. Greimo sudaryti, bet į viešą erdvę neišleisti dokumentai (1957 m. sunaikinta pirmoji „Semantika“, apie 1960 m. rašytas nepublikuotas pirmasis autobiografijos bandymas ir tuo pat metu nebaigta sudaryti publicistinių tekstų rinktinė) atpažįstami kaip nesėkmingos pastangos realizuotis išraiškos, o vėliau publikuotos tų dokumentų versijos (1966 m. išleista „Struktūrinė semantika“, 1985–1986 m. publikuotas „Intelektualinis autobiografijos bandymas“ ir 1991 m. išėjusi rinktinė „Iš arti ir iš toli“) – kaip sėkmingo tos pačios pastangos įgyvendinimo liudijimai. Semiotikos kaip originalios griežtai artikuliuotos žiūros į pasaulį ir save išsikristalizavimas pasirodo kaip viena reikšmingiausių sąlygų Greimo pasaulėžiūros ir savimonės tapsmui, o pats Greimas iškyla kaip nuosekli – įvairiais būdais siekianti savo būties įprasminimo ir prasmės sąlygų supratimo – asmenybė.
222 93
Greimo demiurgija: Lietuvių kultūros projektas
[Demiurgy of Greimas: the project of the future of Lithuanian culture]
research article
Sverdiolas, Arūnas
Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 85-128
Straipsnyje, remiantis Algirdo Juliaus Greimo įvairaus pobūdžio tekstais, rekonstruojami jo lietuvių kultūros ateities projektai ir pastangos juos įgyvendinti. Atskleidžiami šių projektų ir projektavimo pagrindai: egzistencinio istorinio laiko sąranga (praeitis – dabartis – ateitis) ir jos kontekste apibūdinama visų pirma futuristinė bei aktyvistinė Greimo orientacija. Aprašomi kelių lygmenų Greimo kultūriniai projektai Lietuvai – rezistencinio, valstybinio politinio, mokslinės akademinės veiklos organizavimo, „Lietuvos semiotizavimo“, tarpasmeninių kultūrinių tinklų mezgimo, laisvų svarstymų erdvės atvėrimo, kultūros žurnalo leidimo ir kiti. Mėginama sučiuopti Greimo demiurgiško projektavimo ribas ir asmeninį šių pastangų akiratį, kurį sudaro ištikimybės sau ir „beau geste“ etika.
208 84
Istoriko pamąstymai apie Greimo tautinio komunizmo interpretacijas
[A historian’s reflections on Greimas’s interpretations of national communism]
research article
Sirutavičius, Vladas
Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 129-144
Straipsnyje aptariama Algirdo Juliaus Greimo tautinio komunizmo samprata. Ji suformuluota tekste, kuris buvo parašytas dar praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje, tačiau publikuotas tik 1991 metais. Tai buvo pirmas tekstas lietuvių kalba, kuriame analizuojamos tautinio komunizmo fenomenas. Greimo manymu, „internacionalinis komunizmas“ neišvengiamai tampa „tautiniu“. O postalininė liberalizacija Sovietų Sąjungoje formuoja prielaidas tautiniam komunizmui. Todėl neišvengiamas yra ir „lietuviškas komunizmas“. Antroje straipsnio dalyje analizuojama lietuviško komunistinio vietininkiškumo politinė, kultūrinė bei socialinė-ekonominė raiška. Aptariami pavyzdžiai gerai iliustruoja lietuviško komunizmo galimybes bei ribotumus
64 367

Browse

Recent Submissions