Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35155
Type of publication: Kita / Other
Author(s): Šinkariova, Liuda;Karpovaitė, Dalia;Petrolienė, Raimonda;Misiūnienė, Jurga;Zajančkauskaitė, Loreta;Alčiauskaitė, Laura
Title: Motyvavimo pokalbio taikymo galimybės ir nuotaikos reikšmė koreguojant išemine širdies liga sergančių pacientų su sveikata susijusį elgesį
Other Title: Application possibilities of motivational interviewing and impact of emotional state correcting health related behavior of patients with ischemic heart disease
Is part of: Ieškoti, atrasti, dalintis : Lietuvos psichologų kongresas, 2015 m. gegužės 8-9 d. Vilnius : recenzuota kongreso medžiaga, 2015, p. 58-58
Date: 2016
Keywords: Išeminė širdies liga;Ligonio elgesys;Motyvavimo pokabis
ISBN: 9786099560823
Abstract: Laikymasis sveikatai palankaus elgesio rekomendacijų palengvina IŠL sergančiųjų sveikimą. Tačiau patys pacientai dažnai stokoja vidinės motyvacijos keisti jiems įprastą elgesį. Taip pat po IŠL patiriami emociniai išgyvenimai gali apsunkinti gyvensenos įpročių keitimą. Tyrimo tikslas – nustatyti motyvavimo pokalbio (MP) efektyvumą ir nuotaikos reikšmę keičiant IŠL sergančiųjų su sveikata susijusį elgesį. Tyrimo metodas – eksperimentas. Su sveikata susijusio elgesio (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo, mitybos) poky- čiams išmatuoti naudojamas pasirengimo pokyčiui klausimynas (Readiness to Change Questionnaire, 1992), kuris sudarytas pagal transteorinį pokyčių modelį ir atspindi 3 pokyčių stadijas: nesusimąstymo, mąstymo ir veiksmo. Emocinei būklei įvertinti naudotas HAD klausimynas (Hospital Anxiety and Depression, 1983). Tiek poveikio, tiek kontrolinės grupės pacientai, klausimynus pildė du kartus – gydymo pradžioje ir pabaigoje. Poveikio grupei per gydymosi laikotarpį buvo taikomos 1–4 MP konsultacijos ir lyginamos elgesio pokyčio stadijos su kontroline grupe. Tiriamieji – 119 Abromiškių reabilitacijos ligoninės kardiologijos skyriaus pacientų (83 vyrai, 36 moterys). Amžiaus vidurkis – 60,5 metų. Tyrimo rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingai daugiau tiriamųjų buvo perėję į veiksmo stadiją po MP nei pirmą kartą vertinant alkoholio vartojimo (Z = –2,830, p = 0,05), fizinio aktyvumo (Z = –3,241, p = 0,001) ir mitybos įpročius (Z = –3,363, p = 0,001). Kontrolinėje grupėje tokio skirtumo neaptikta, išskyrus fizinio aktyvumo rodiklius – čia, kaip ir poveikio grupėje, daugiau tiriamųjų pasiekė veiksmo stadiją (Z = –2,5, p = 0,012). [...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/35155
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35155
Appears in Collections:3. Konferencijų medžiaga / Conference materials

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

12
checked on May 19, 2019

Download(s)

10
checked on May 19, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.