Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35069
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information
Author(s): Bulvičius, Tautvydas
Title: Studentų nuostatos sakytinės žiniasklaidos kalbos atžvilgiu
Other Title: Subconscious students’ attitudes towards the language of spoken media
Extent: 53 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedra
Keywords: Sociolingvistika;Sakytinės žiniasklaidos kalba;Kalbinės nuostatos;Radijo kalba;Kaukės testas;Sociolinguistics;Spoken media language;Language attitudes;Radio language;Matched-guise technique
Abstract: Radijo ir televizijos žurnalistams dėl savo vartojamos kalbos šiandien tenka didelė atsakomybė. Kuriant viešosios erdvės kalbą jie yra vieni svarbiausių asmenų. Dėl pastoviai kintančios aplinkos ir žiniasklaidai keliamų vis naujų reikalavimų, kinta ir pati viešosios erdvės kalba. Nepaisant to, toks kismas vertinamas skirtingai. Viešąją kalbą visuomenėje įprasta skirstyti į du tipus – „gerą“ ir „blogą“. Įvairūs sakytinės žiniasklaidos kanalai, atsižvelgiant į jų kalbą, taip pat gali būti skirstomi į „gerus“ ir „blogus“. „Gerieji“ dažniausiai bus tie, kuriuose paisoma standartinės bendrinės kalbos normų, o „blogieji“ – kur vartojama neformali kalba. Kalbai nevienodus reikalavimus kelia ir patys žurnalistai (Vaicekauskienė, 2011). Vis dėlto, toks kalbos skirstymas, dėl ko nukenčia ir žiniasklaidos įvaizdis, yra klaidingas. Tai savo daktaro disertacijoje teigia sociolingvistas Giedrius Tamaševičius (2012). Angliškų žodžių vartojimas – vienas naujesnių viešosios kalbos reiškinių. Angliškais žodžiais paįvairinta kalba dažniausiai skirta sudominti jaunajai auditorijai. Tai nėra klaidingas poelgis – anglų kalba yra vienas pagrindinių jaunuomenės skiriamųjų bruožų. Vis dėlto, iki šiol nėra tirta, kaip jaunimas vertintų sakytinės žiniasklaidos kalbą, kurioje vartojamas nevienondas angliškų žodžių kiekis. Panašų tyrimą yra atlikusi Aurelija Čekuolytė (2010), kai tirtas mokinių požiūris į angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje ir analizuota, ar toks žmogus galėtų dirbti televizijoje. Šiame tyrime atlikta 160-ies Vytauto Didžiojo universiteto studentų, kurie reprezentuoja vieną iš jaunuomenės grupių, nesąmoningųjų kalbinių nuostatų analizė. Jame dalyvavo 29 vaikinai ir 131 mergina. Tyrimui pasirinktas radijas, nes čia, kitaip nei televizijoje, kalba turi daugiausiai įtakos. Naudojat eksperimentinę kaukės testo metodiką, studentai vertino trijų „Žinių radijuje“ kalbėjusių asmenų kalbą – M. Mikutavičiaus, A. Ramanausko ir B. Aleksandravičiaus. Kiekvienas kalbėtojas vartojo dvi kalbos atmainas – vieną kartą kalbėjo šnekamąja kalba, o kitą kartą vartojo angliškus žodžius. M. Mikutavičius vartojo mažiausią angliškų žodžių kiekį, A. Ramanauskas – vidutinį, o B. Aleksandravičius – didžiausią. Tokiu būdu nustatyta, kaip, vertinant tą patį kalbėtoją, kuris kalba dviem kalbos stiliais, kinta studentų nesąmoningosios kalbinės nuostatos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad geriausiai studentai vertina M. Mikutavičiaus kalbą, kur angliški žodžiai vartojami, tačiau nedažnai. Prasčiausiai įvertinta B. Aleksandravičiaus kalba, kur vartojamas didelis angliškų žodžių kiekis. Tyrimas parodė, kad, radijuje vis dažniau vartojant angliškus žodžius, studentų nuostatos tokios kalbos atžvilgiu tolygiai prastėja. Taip pat kartais skiriasi vaikinų ir merginų kalbinės nuostatos radijo kalbos atžvilgiu.
Nowadays radio and TV journalists due to the language they use have to take huge responsibility. Journalists are one of the most important people in the process of creating the public language. Because the environment constantly shifts and media is being approached by new requirements, the public language also changes. However, such process is being considered differently. It is a common practice to divide the public language into two types – good and bad. Various channels of the spoken media, according to their language, also can be divided into good and bad. Media which follow all the norms and rules of the standard language is going to be considered as good, and vice versa – one which use informal language will be considered as bad media. Journalists themselves apply different requirements of language to the media as well (Vaicekauskienė, 2011). Nevertheless, division of the language, which also negatively impacts media, is false. Such claim is being done by sociolinguist Giedrius Tamaševičius in his PhD thesis (2012). The usage of English words is one of the newest features of the public language. It appears to be done in order to attract the younger audience. It is not a bad approach – English language is also one of the most vivid features among youth. However, there are still no researches what are the attitudes of young people towards the language of spoken media where different amounts of English words are being used. A similar research was done by Aurelija Čekuolytė (2010), where pupils had to express their attitudes towards the usage of English words by grown-ups. Also pupils had to tell whether a person with such language is suitable to be a TV host of not. This research analyses subconscious language attitudes of 160 Vytautas Magnus University students, who stand as one part of the youth. 29 males and 131 female participated in this research. It was decided to analyse radio, since language here has the biggest influence. The Matched Guise Technique was used in order to find out subconscious attitudes of students towards the language of radio. During the survey, students had to evaluate the language of 3 persons from „Žinių radijas“ – M. Mikutavičius, A. Ramanauskas and B. Aleksandravičius. Each radio speaker was using two language types – once a simple spoken language, and second time – language with English words. M. Mikutavičius used the smallest amount of English words, A. Ramanauskas – a couple of words more, and B. Aleksandravičius used the biggest amount of English words. Thus, when students were evaluating the same speaker using two different types of the language, subconscious attitudes were discovered. The research shows that students have the best attitudes towards the language of M. Mikutavičius, where the smallest amount of English words was used. The worst attitudes were expressed towards B. Aleksandravičius, who used the biggest amount of English words. The analysis shows the bigger amount of English words in radio is being used, the worse attitudes of students are being expressed. Also at some points respondents of different genders have different language attitudes towards the radio language.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/35069
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35069
Appears in Collections:2017 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

82
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

70
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.