Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35031
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Morkūnaitė, Eglė
Title: Transeuropinių transporto tinklų politikos įgyvendinimas: europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atvejo analizė
Other Title: The implementation of the trans-European transport networks’ policy: a case study of the European standard railway line "Rail Baltica"
Extent: 81 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešojo administravimo katedra
Keywords: Daugiapakopė valdysena;Liberalusis tarpvyriausybiškumas;Rail Baltica;Transeuropiniai transporto tinklai;Transporto politika;Multi-level governance;Liberal intergovernmentalism;Rail Baltica;Trans-European transport network;Transport policy
Abstract: Bendra transporto politika yra Europos integracijos proceso kertinis akmuo, stipriai susijęs su vidaus rinkos kūrimu, skatinantis naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kaip viena iš pirmųjų ES bendros politikos sričių, transporto politika buvo ir yra suvokiama kaip gyvybiškai svarbi, siekiant įgyvendinti tris iš keturių laisvių, susijusių su bendra rinka: laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą. Apžvelgus Lietuvos mokslinę literatūrą galima teigti, jog nors Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį projektą „Rail Baltica, kurio metu europinio standarto geležinkelio vėže bus sujungta Lenkija, Baltijos šalys ir Suomija su likusia Europa, visgi, susiduriama su straipsnių, nagrinėjančių TTT politiką, stoka. Tokiu būdu, šio darbo objektu pasirinktas TTT politikos įgyvendinimas, o viso darbo tikslas yra išanalizuoti TTT politikos įgyvendinimą projekte „Rail Baltica. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, darbe išsikelti 4 darbo uždaviniai: 1) Išnagrinėti TTT politiką daugiapakopės valdysenos ir liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorinių prieigų kontekste; 2) Ištirti TTT politikos reglamentavimą ir finansavimą Europos Sąjungoje; 3) Išanalizuoti TTT politikos įgyvendinimo procesą projekte „Rail Baltica; 4) Identifikuoti TTT politikos įgyvendinimo probleminius aspektus projekte „Rail Baltica. Šiems uždaviniams išpildyti darbe naudojami mokslinės literatūros, dokumentų ir teisės aktų analizės bei struktūruoto interviu metodai. Struktūruoto interviu metodo pagalba 2017 m. vasario–kovo mėn. buvo apklausta 11 ekspertų. Tokiu būdu, darbą sudaro trys dalys: pirmoje dalyje nagrinėjama TTT politika Europos integracijos teorinių prieigų kontekste: daugiapakopės valdysenos ir liberaliojo tarpvyriausybiškumo, antroje – tiriamas TTT politikos užtikrinimas ES per šios politikos reglamentavimą ir finansavimą, trečioje – analizuojamas TTT politikos įgyvendinimo procesas projekte „Rail Baltica― bei struktūruoto interviu metodo pagalba gauti duomenys. Išanalizavus TTT politikos įgyvendinimo procesą projekte „Rail Baltica― buvo nustatytas bendradarbiavimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, siekiant įgyvendinti šį tarptautinį projektą. Visgi, analizės metu buvo nustatyta, jog, įgyvendinant šį projektą Lietuvoje yra susiduriama su skirtingais proceso veikėjų požiūriais, kaip šį projektą reikėtų įgyvendinti: kokį pasirinkti geležinkelio vėžės įgyvendinimo modelį, kokios turėtų būti geležinkelio vėžės charakteristikos ir kaip ši geležinkelio vėžė, žvelgiant į ateities perspektyvas, turėtų būti panaudojama. Be to, buvo identifikuota, jog tarpvyriausybinių derybų metu tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat, egzistuoja skirtingi požiūriai, kaip šį projektą reikėtų įgyvendinti: ar bendrai įsteigtai įmonei perleisti didžiąją dalį su šio projekto įgyvendinimu susijusių funkcijų ir ar projekto sudėtine dalimi laikyti Lietuvoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno jau nutiestą europinio standarto geležinkelio vėžę.
Common transport policy is a key element of the European integration process. Transport policy is closely linked to the internal market, promoting the creation of jobs and economic growth. As one of the first EU common policy, transport policy was seen as vital for the implementation of three of the four freedoms of a common market: the free movement of persons, services and goods. According to the Lithuanian scientific literature review, it can be found that there is a lack of articles related to the TEN-T policy. While Lithuania participates in the international project "Rail Baltica", during which Poland, Lithuania, Latvia, Estonia and Finland, will be connected with European standard railway line to the rest of Europe. Thus, the object of this work is the implementation of the TEN-T policy and the purpose of this work is to analyze the implementation of the TEN-T policy in project "Rail Baltica". In order to achieve this purpose, four objectives have been raised: 1) examine the TEN-T policy in the context of two theoretical approaches: multi-level governance and liberal intergovernmentalism; 2) investigate the TEN-T policy regulation and funding in the EU; 3) analyze the implementation process of TEN-T policy in the project "Rail Baltica"; 4) identify problematic aspects of the TEN-T policy in the project "Rail Baltica". To fulfill these objectives, these methods are applied: analysis of scientific literature, documents, legislations and structured interview. Structured interview method was used to interviewing 11 experts from February till March in 2017. In this way, the work is divided into three parts: in the first part the TEN-T policy is examined in the context of two theoretical approaches of European integration: multi-level governance and liberal intergovernmentalism, in the second – the TEN-T policy is investigated through this policy regulation and funding in the EU and in the third – the implementation process of TEN-T policy is analyzed in the project "Rail Baltica" and the data, which was obtained through a structured interview method, is analyzed. During the analysis of the implementation process of the TEN-T policy in the project "Rail Baltica" was identified that there are cooperation between Lithuania, Latvia and Estonia in order to implement this international project. However, analysis has shown that there are different positions of process‘s actors in Lithuania how the project should be implemented: which the implementation model should be, which the railway characteristics should be and how the railway should be used in the future. In addition, it was identified that during the intergovernmental negotiation process between Lithuania, Latvia and Estonia there are different positions how this project should be implemented: whether the major part of the functions should be delegated to the joint venture or whether already built the European standard railway line from the Poland-Lithuania border to Kaunas should be an integral part of the project "Rail Baltica".
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/35031
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35031
Appears in Collections:2017 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
egle_morkunaite_md.pdf1.16 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

92
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.