Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34879
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Author(s): Aleknienė, Sandra
Title: The representation of culture and identity in Margaret Dilloway’s novel "How to be an American housewife": an analysis of selected textual aspects in the original and translation into Lithuanian
Other Title: Kultūra ir tapatybė Margaret Dilloway romane „Amerikos namų šeimininkių vadovas“ ir jo vertime į lietuvių kalbą: pasirinktų tekstinių aspektų analizė
Extent: 86 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra
Keywords: Culture;Identity;Translation;Kultūra;Tapatybė;Vertimas
Abstract: Margaret Dilloway‘s novel How to Be an American Housewife (2010) is a story about two different cultures, Japanese and American, and two different characters, an elderly Japanese mother Shoko and her daughter, a single American mother Suiko (also known as Sue). In the novel, the aspects of communication between these two women are revealed. These aspects help to emphasize various cultural differences that exist in the two different cultures, e.g. different customs, traditions and norms of behavior. The analysed writer‘s novel How to Be an American Housewife (2010) has not been translated into Lithuanian yet. Therefore, as has been decided by the committee of the programme, the author of this thesis had a possibility to translate a small part of the novel, twenty pages, from English into Lithuanian and to apply the knowledge she has gained during her studies. Moreover, the translation into Lithuanian was also a good way for the author of the thesis to demonstrate her translation skills. The translation into Lithuanian has been edited by Assoc. Prof. Indrė Žakevičienė. She also suggested the Lithuanian title of the novel, Amerikos namų šeimininkių vadovas. The aim of this Master thesis is to analyse three main translation problems (textual aspects), culture-specific items, proper names and ungrammaticalities (grammatically incorrect language), the author of the thesis encountered in her translation. The mentioned linguistic elements are very important and meaningful for the analysis because they help to reveal the main characters’, the Japanese mother and the American daughter‘s, culture and to depict their identities. The thesis is divided into four main parts: introduction, theoretical part, analytical part and conclusions. The introductory part of the thesis presents a short overview of the two female protagonists of the novel and introduces with the author of the novel, Margaret Dilloway. Moreover, in this part of the thesis, the aim and objectives of the thesis are discussed. In the theoretical part of the thesis, three textual aspects, culture-specific items, proper names and ungrammaticalities, are presented and discussed in relation to culture and identity. The mentioned aspects are discussed from the theoretical perspective paying attention to how they are defined, what are their main elements and types and what functions they perform in literary texts. In addition to that, this part of the thesis also presents translation strategies presented by Davies (2003), Venuti (1998), Pažūsis (2014), Pour (2009), Newmark (1988) and Vinay and Darbelnet (2000) which the translators can apply when translating literary texts from one language into another. In the analytical part of the thesis, the comparative and qualitative analysis of culture-specific items, proper names and ungrammaticalities selected from the original and translation is iv presented including translation choices (translation strategies) which help to reveal the main characters’ culture and identity. The number of examples is small in scope because they were selected from the original and translated versions of the novel. The last part of the thesis, conclusions, presents the results and findings of the paper. As it was mentioned above, the number of examples is small in scope. However, from the analysis of the selected examples, it can be said that in order to translate culture-specific items from one language into another, the translator has to have a very good knowledge of both, the source and the target, cultures. The most difficult CSIs for the author of thesis were those CSIs which were probably well-known in the source culture but were not so well-known in the target culture and might cause confusion for the target Lithuanian readers (e.g. the Japanese words, sports, some brand names and climate). Regarding the translation of proper names, the translation process was much easier: there are certain rules in the Lithuanian language which determine how proper names should be translated. Therefore, they did not cause major difficulties or serious problems for the translator. The translation of grammatically incorrect English language which Shoko uses when talking to her daughter or other family members was a challenge for the author of the thesis: she had to find the ways of how to translate grammatically incorrect words and expressions from English into Lithuanian in order not to lose the meaning of the original text and as well as not to lose a very important part of the main character‘s culture. In order to translate grammatically incorrect language from English into Lithuanian, the author of the thesis consulted with Assoc. Prof. Indrė Žakevičienė from the Department of Lithuanian Studies who helped to find grammatically incorrect equivalents in the Lithuanian language.
Margaret Dilloway romanas „Amerikos namų šeimininkių vadovas“ (2016) – tai romanas, kuriame pasakojama apie dvi skirtingas kultūras – japonų ir amerikiečių bei dvi skirtingas asmenybes – brandaus amžiaus japonę motiną Šoko ir jos dukterį, amerikietę vienišą mamą Suiko (dar vadinamą Sju). Romane atskleidžiami šių dviejų moterų bendravimo ypatumai, kurie padeda išryškinti įvairius kultūrinius skirtumus, egzistuojančius tarp dviejų skirtingų kultūrų: skirtingus papročius, tradicijas bei elgesio normas. Analizuojamas rašytojos romanas nėra išverstas į lietuvių kalbą. Programos komiteto sprendimu, tokia galimybė buvo suteikta šio baigiamojo darbo autorei: jai buvo suteikta galimybė išversti dvidešimt romano puslapių iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir taip pritaikyti studijų metu įgytas žinias, atskleisti savo gebėjimus. Vertimą į lietuvių kalbą redagavo doc. dr. Indrė Žakevičienė. Ji taip pat pasiūlė ir lietuvišką romano pavadinimo variantą. Pagrindinis šio baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti tris pagrindines vertimo problemas (tekstinius aspektus), su kuriomis susidūrė darbo autorė, versdama romano dalį iš anglų kalbos į lietuvių kalbą: kultūrines realijas, vardus bei gramatiškai netaisyklingą kalbą. Minėti lingvistiniai elementai romane yra labai svarbūs ir reikšmingi: jie padeda atskleisti dviejų pagrindinių romano veikėjų, mamos ir dukters, kultūrą ir tapatybę. Šis baigiamasis darbas yra suskirstytas į keturias dalis: įvadą, teorinę dalį, analitinę dalį bei išvadas. Įvadinėje darbo dalyje trumpai supažindinama su romanu, pagrindinėmis jo veikėjomis bei romano autore Margaret Dilloway. Šioje darbo dalyje taip pat aptariami darbo tikslas ir uždaviniai. Teorinėje darbo dalyje pateikiama kultūros ir tapatybės bei trijų tekstinių aspektų – kultūrinių realijų, vardų ir gramatiškai netaisyklingos kalbos – analizė iš teorinės perspektyvos: supažindinama su minėtų lingvistinių elementų apibrėžimais, elementais ir svarbiausiomis funkcijomis. Taip pat pateikiamos įvairių mokslininkų, tokių kaip Davies (2003), Venuti (1998), Pažūsis (2014), Pour (2009), Newmark (1988) ir Vinay and Darbelnet (2000) aprašytos vertimo strategijos, kurias gali naudoti vertėjai, versdami literatūrinius tekstus iš vienos kalbos į kitą. Praktinėje darbo dalyje pateikiama lyginamoji kokybinė kultūrinių realijų, vardų ir gramatiškai netaisyklingos kalbos analizė bei aprašomi vertimo pasirinkimai (naudojamos vertimo strategijos), kurie padeda atskleisti pagrindinių romano veikėjų kultūrą ir tapatybę. Analizuojamų pavyzdžių skaičius nėra didelis, nes jie buvo atrinkti iš originalios ir išverstos analizuojamo teksto dalies. Paskutinėje darbo dalyje, išvadose, aprašomi analizės rezultatai, pateikiamas jų apibendrinimas bei aptariamos pastebėtos tendencijos. Kaip minėta, analizuojamų pavyzdžių skaičius darbe nėra didelis, tačiau, juos išanalizavus, galima teigti, jog norėdamas išversti kultūrines realijas iš vienos kalbos į kitą, vertėjas turi labai gerai išmanyti originalo ir vertimo kultūras. Šio darbo autorei buvo sunkiausia išversti tas kultūrines realijas, kurios, tikima, yra gerai žinomos originalo kultūroje, tačiau romane nėra paaiškintos ir dėl to gali būti sunkiai suprantamos lietuvių kultūroje, pvz., japoniški žodžiai, sporto rūšys, kai kurie prekės ženklai, klimatas. Tikrinių vardų vertimas yra paprastesnis – lietuvių kalboje yra tam tikros taisyklės, pagal kurias vardai turi būti verčiami, todėl didelių sunkumų ar neaiškumų darbo autorei jie nesukėlė. Gramatiškai netaisyklingos anglų kalbos, kurią kalbėdama su dukterimi ir kitais šeimos nariais vartoja japonė mama Šoko, vertimas šio darbo autorei buvo tikras iššūkis: reikėjo sugalvoti, kaip tinkamai ją perteikti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. To nepadarius, būtų prarasta originalaus teksto prasmė ir labai svarbi vienos iš pagrindinių veikėjų kultūros dalis. Versdama gramatiškai netaisyklingą kalbą, darbo autorė konsultavosi su Lituanistikos katedros dėstytoja, doc. dr. Indre Žakevičiene, kuri padėjo sugalvoti tinkamus gramatiškai netaisyklingos kalbos atitikmenis lietuvių kalboje.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34879
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34879
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
sandra_alekniene_md.pdf861.98 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

156
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

8
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.