Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34851
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Liudžiūtė, Andrėja
Title: Aš-Tu santykis G. Radvilavičiūtės, V. Jasukaitytės ir V. Juknaitės eseistikoje
Other Title: Interrelationship between I and Thou in the essays by Giedra Radvilavičiūtė, Vidmantė Jasukaitytė and Vanda Juknaitė
Extent: 77 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Dialogas;Aš-Tu;Santykis;Esė;Radvilavičiūtė;Jasukaitytė;Juknaitė;Dialogue;I-Thou;Interrelationship;Essay
Abstract: Magistro darbe analizuojama Giedros Radvilavičiūtės, Vidmantės Jasukaitytės ir Vandos Juknaitės personalioji eseistika. Tyrimo šaltiniai – Giedros Radvilavičiūtės ,,Suplanuotos akimirkos (2004), ,,Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2010), Vidmantės Jasukaitytės ,,Golgotos vynuogės“ (2009), Vandos Juknaitės ,,Išsiduosi. Balsu“ (2015). Teorinėje darbo dalyje kalbama apie dialogo sampratą, jo reikšmę bei galimumą tokiame literatūros kūrinyje kaip esė. Darbe aiškinamasi, kaip realizuojamas rašytojų ir skaitytojo kuriamas dialogas, įėjimo į santykį, abipusiškumo galimumas. Tokiai analizei yra paranki mąstytojo M. Buberio dialogo samprata, skatinanti atkreipti dėmesį į tai, jog tikras dialogas, kada įeinama į santykį su kitu žmogumi, pasiekiamas ne noro, bet malonės dėka. Dialogo atveju, tiek kalbėjimo, tiek rašymo veiksmu žmogus kreipiasi į kitą siekdamas, kad jo perteikiamas Aš būtų išgirstas ir suprastas kito žmogaus Tu. Šio darbo kontekste šis Aš kreipimasis į kitą, į jo Tu, išryškinamas personaliosios esė dėka. Žinoma, dialogo galimumą lemia ne vien tai, kaip šis žodis yra tariamas, kaip kreipiamasi į kitą, bet ir kaip šį besikreipiantįjį norima (ar norima?) girdėti, kaip jis priimamas, kam jo klausomasi. Darbe pastebima, kad analizuoti rašytojų kūriniai šį dialogiškumo aspektą, kada jis suvokiamas M. Buberio mąstysenos kontekste, dažniausiai stengiasi įgyvendinti; vengiama dirbtinumo, įvaizdžio regimybės, kalbama siekiant pamokyti, padėti suprasti, atrasti, pažinti, veikti. Darbas įrodo, kad dialogas reikšmingas ne vien šnekamojoje, bet ir rašytinėje kalboje, literatūros kūrinyje, kuriuo kiekviena rašytoja kreipiasi į skaitytojo Tu.
Master's thesis analyzes Giedra Radvilavičiūtė, Vidmantė Jasukaitytė and Vanda Juknaitė personal essays. The sources of research: Giedra Radvilavičiūtė ,,Suplanuotos akimirkos“ (2004), ,,Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2010), Vidmantė Jasukaitytė ,,Golgotos vynuogės“ (2009), Vanda Juknaitė ,,Išsiduosi. Balsu“ (2015). The conception of dialogue, it`s meaning and it`s probability in the work of literature like an essay is described in the theoretical part of this thesis. In this case, the main goals of this thesis are to analyze how the dialogue between authors and the reader is materializing, to identify the probability of mutuality and the moment of stepping into interrelationship. M. Buber’s theory of the dialogues is useful for such analysis: it encourages to notice that the true dialogue, when it is being stepped to the interrelationship with other person, is reachable not by a wish but rather by the grace. In the case of the dialogue, no matter if it`s said or written, the main point why person applies his I to other`s Thou is his desire to be heard and understood. In the context of this work I and its appeal to other, to his Thou is noticed thanks to personal essay. Ofcourse, the ability of the real dialogue is determined not only by how the words is said to other or how the other is appealed, but either by how this person react to it, how he responds to it (or responds he at all?), how it is listened to him and how it is understood what has been said. It is noted in this Thesis that essays of analyzed authors fulfil in larger part the theory of dialogue, when it is perceived in the context of thinking of Martin Buber; also it is researched, that writters avoid artificiality, show of image, they are speaking in sense to teach, to understand, to discover, to know and to act. The thesis proves that dialogue is meaningful not only in spoken language but also in written language, in the works of literature, where each writer is appealing to reader`s Thou.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34851
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34851
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

88
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

150
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.