Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34672
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Jakubauskė, Aistė
Title: Ar už karo nusikaltimus gali būti taikoma universali jurisdikcija?“
Other Title: Can universal jurisdiction be exercised for the prosecution of war crimes?
Extent: 53 p.
Date: 2-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Karas;Karo nusikaltimai;Universali jurisdikcija;Principas;Konvencija;Tarptautinis baudžiamasis teismas;War;War crimes;Universal jurisdiction;Principle;Convention;International Criminal Court
Abstract: Darbo tikslas - atskleisti karo nusikaltimų svarbą ir universalios jurisdikcijos taikymą už karo nusikaltimus. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: apibrėžti karo nusikaltimų sampratą; išnagrinėti universalios jurisdikcijos sampratą tarptautinėje teisėje, išsiaiškinti jos principą ir taikymą; išanalizuoti, ar universalią jurisdikciją galima taikyti karo nusikaltimams. Karo nusikaltimai yra karo vedimo taisyklių pažeidimai. Šios taisyklės yra konvencinės arba paprotinės normos. Tarptautinėje teisėje už karo nusikaltimus atsakingi turi būti trys institutai: valstybė turi būti atsakinga už tarptautinės teisės pažeidimus; valstybė turi būti atsakinga už žalą, padarytą teisėta veikla, fiziniai asmenys turi būti atsakingi už karo nusikaltimus. Universali jurisdikcija reiškia, jog vienos valstybės teismas gali teisti kitos valstybės pilietį dėl trečioje valstybėje padarytų tarptautinio pobūdžio nusikaltimų. Pagrindinė atsakomybė už baudžiamojo persekiojimo už genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus vykdymą tenka valstybėms. Šios prievolės kyla iš tarptautinių sutarčių ir paprotinės teisės; daugelis iš jų nuostatų buvo įtvirtintos TBT Romos statute, per kurį valstybės, Statuto Šalys, pripažino prievolę kovoti su pagrindinių tarptautinių nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumu. Išanalizavus įvairią valstybių praktiką paaiškėja, kad šios problemos sprendimas niekada nebūna tik teisinio pobūdžio, tad karo nusikaltimų vykdymas negali būti pripažįstamas oficialių pareigų dalimi. Taigi universali jurisdikcija gali būti taikoma karo nusikaltimams, nepaisant to, jog anglakalbės šalys laikosi principo, kad sunkiausiems nusikaltimams, ypač tarptautiniams, negalima taikyti universalios jurisdikcijos. Karo nusikaltimai liečia ne vieną kurią nors valstybę, todėl universali jurisdikcija gali būti taikoma. Jeigu nebūtų taikoma universali jurisdikcija, karo nusikaltimą padaręs asmuo galėtų išvengti atsakomybės paprasčiausiai pabėgęs iš šalies. ES institucijos, tarptautinės bendruomenės bei Tarptautinis Baudžiamasis teismas turėtų aktyviau bendradarbiauti tiriant ir persekiojant karo nusikaltimų vykdytojus. Būtina sumažinti kliūtis universaliai jurisdikcijai. Reikėtų geriau išnaudoti jau esančius teisinius mechanizmus, sukurti vieningus teisinius metmenis, nes kol kas tirti kitose šalyse užsienio piliečių padarytus karo nusikaltimus yra sudėtinga, nes valstybė, kurioje padaryti karo nusikaltimai gali atsisakyti bendradarbiauti. Kadangi trūksta informacijos apie universalios jurisdikcijos taikymą skirtingose šalyse, reikėtų rengti daugiau mokslinių tarptautinės teisės konferencijų, kurių metu būtų dalijamasi patirtimi. 1991 metų pradžioje prieš Lietuvą buvo įvykdyti karo nusikaltimai ir dėl to M. Gorbačiovas galėtų būti atsakingas. Deja, Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą apsunkina universalios jurisdikcijos Lietuvoje netaikymas dėl karo nusikaltimų.
This topic still has a great importance in Europe as well as in Lithuania. There are many opinions regarding the war crimes in Europe and in our country. The nowadays international jurisdiction allows investigation and prosecution of the persons accountable for certain crimes regardless of the national jurisdictions, i.e. based on the universal jurisdiction principle. This jurisdiction can be exercised over such serious crimes as war crimes, genocide, piracy and similar criminal acts. The accountability and punishment for the war crimes can be imposed by the national judicial bodies, International Criminal Tribunal or Permanent International Court. Those who commit and are responsible for the war crimes sometimes escape the punishment, because without the universal jurisdiction binding a country it may refuse to extradite the persons accused of the war crimes. War crimes are not limited to one country. Several countries or even the whole world might face this problem (for example, in cases of the world wars). World War II brought great disasters to the humanity and is still remembered as a period when the most brutal crimes in the history of the world were committed. It was important not to repeat the mistakes made after World War I when the persons accountable for the crimes escaped the justice. Therefore, in 1943 the Allies of World War II established the United Nations War Crimes Commission which had to gather the evidence about the committed crimes. This evidence had to serve as the basis for the court proceedings anticipated at the end of the war. The aim of the Thesis is to reveal the significance of the war crimes and the need to apply the universal jurisdiction over the war crimes. In order to reach this aim, the following objectives are established: to describe the concept of the universal jurisdiction – to analyze the concept of the universal jurisdiction in the context of the international law, to reveal the principle and means of enforcement of the universal jurisdiction, and to find out the possibilities to apply the universal jurisdiction over the war crimes. The war crimes are the breaches of the laws and customs of war. These war regulations are divided into conventional or customary. According to the international legislature, three institutes must take responsibility for the war crimes: a country must be accountable for the infringements of the international laws; a country must be accountable for the damage caused by the illegal activity, and a physical person must be accountable for the war crimes committed. The concept of the crimes against humanity and the concept of the war crimes first originated in the international law. The principles of punishment for both of these crimes were first established in the international legislature. The significance of the international aspect persists even when the principles of liability for such crimes are incorporated into the national criminal laws. The universal jurisdiction means that a court of one country can prosecute a citizen of another country for the international crimes / a crime committed in the territory of the third country. The duty to prosecute the persons accused of the genocide, crimes against humanity and the war crimes lies with the national authorities. This duty stems from the international treaties and the common law: many of these principles were codified in the Rome Statute of the International Criminal Court. The countries that adopted the Statute acknowledged their obligation to prosecute and punish the persons accountable for the war crimes. Upon analysis of the application of the universal jurisdiction principles by various countries in practice, it became evident that the solutions of this kind of problems almost never have an exceptionally legal character. Therefore, the committed war crimes cannot be considered a part of the job duties performed while in office. Universal jurisdiction can be applied despite the fact that the English-speaking countries adhere to the principle that the universal jurisdiction cannot be exercised over the crimes of the exceptional gravity, especially over the international crimes. The war crimes are not limited to one country; therefore, the universal jurisdiction can be applied. A person who committed a war crime could escape the justice simply by leaving the country, if the principles of the universal jurisdiction were not applied. The EU institutions, international communities, and International Criminal Court should cooperate more actively when investigating and prosecuting the persons responsible for the war crimes. All the obstacles preventing successful application of the universal jurisdiction need to be removed. It is also necessary to use the available legal mechanisms more efficiently and to create the universal legal framework. As of now, it is difficult to investigate the war crimes committed by the foreign citizens in their countries because the country where the crime is committed might refuse to extradite the person. The information on application of the universal jurisdiction in different countries in practice is scarce; therefore, more scientific conferences on the topics of the international law must be organized. The specialists need to share their experience. At the beginning of 1991, the war crimes were committed against Lithuania and Gorbachev possibly was responsible for them. However, the proceedings of the January 13 case are aggravated because the universal jurisdiction is not applied over the war crimes in Lithuania.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34672
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34672
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)

Files in This Item:
aiste_jakubauske_md.pdf705.8 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

100
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

6
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.