Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34669
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Author(s): Baranauskaitė, Evelina
Title: Direktheit und Indirektheit in der internen interkulturellen Unternehmenskommunikation: Analyse der arbeitsbezogenen Bitten
Other Title: Tiesiogiškumas ir netiesiogiškumas vidinėje daugiakultūrės įmonės komunikacijoje: darbinio pobūdžio prašymų analizė
Extent: 72 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra
Keywords: Communication;Requests;Strategies;Differences;Directness;Indirectness;Komunikacija;Prašymai;Strategijos;Skirtumai;Tiesiogiškumas;Netiesiogiškumas;Filologija / Philology
Abstract: Die vorliegende Arbeit versucht zu klären, wie die kulturbedingten Faktoren in konkreten interkulturellen Begegnungen die Kommunikation zwischen Beiteiligten von verschiedenen Kulturen beinflussen. Der vorliegende Beitrag zum Bittverhalten in deutscher und litauischer Sprache und Kulture dient dazu, die als kulturellbedingt geltenden Missverständnise zwischen Mitarbeitern aufzuzeigen und in der Zukunft zu vermeiden. Das Untersuchungskorpus besteht aus einer Sammlung von E-Mails und Intranet-Meldungen, die einen Überblick über die deutsche und litauische Wirtschaftskommunikation und Bitt-Strategien ermöglichen. Der ausgewählte Untersuchungszeitraum umfasst insgesamt 12 Monate und erstreckt sich vom 01.03.2016 bis zum 01.03.2017. Der Schwerpunkt der Arbeit liegt darin, die Strategien der Bitten deutscher und litauischer Mitarbeiter in der internen Unternehmenskommunikations (E-Mails und Intranet) zu ermitteln und zu vergleichen. Als methodiche Grundlage wird in der vorliegenden Arbeit die Sprechakttheorie von John Langshaw Austin (1962) und von John Searle (1976) verwendet. Weiterhin werden die Ansätze der verfleichenden Bittenanalyse von Shoshana Blum-Kulka (1989) sowie die Höflichkeitstheorie von Penelope Brown und Stephen Levinson verwendet, um die Bitt- Strategien in der intzernen deutsch-litauischen Kommunikation genauer zu definieren und zu analysieren. Die Arbeit ist in zwei Teile, nähmlich einen theoretischen und einen praktischen, gegliedert. Im Mittelpunkt des ersten Teils steht die Auseinandersetzung mit dem Begriff des Sprechaktes und die Klassifizierung der Sprechakte, als auch die Direktheit und Indirektheit der Bitten, so wie dies in der Höflichkeitstheorie erläutert wird. Darauf aufbauend wird die methodische Vorgehensweise der Interkulturalistischen Ansätze des Sprachvergleichs erläutert. In einem weiteren Schritt werden die Spezifika der Unternehmenskommunikation herausgearbeitet. Im praktischen Teil der Arbeit wird die Analyse der arbeitsbezogenen Bitten und ihre Direkheit und Indirektheit in der internen interkulturellen Kommunikation bei Festo AG durchgeführt. Zum Schluss der Arbeit wird festgestellt, dass deutschprachiger Mitarbeiter etwas direkter als litauische sind. Wenn man die Hölichkeitsstrategien genauer untersucht, kann man feststellen, dass,die deutschprachigen Mitarbeiter eher auf positive Höflichkeit setyen weil sie mehr direkte Bitt- Strategien verwenden, während litauischsprachige Mitarbeiter auf negative Höflichkeit sich konzentrieren und somit Distanz halten.
Šiame darbe analizuojamas klausimas, kaip kultūros nulemti faktoriai veikia dviejų skirtingų kultūrų atstovų komunikaciją. Tokiu tyrimu norima prisidėti nustatnt ir sprendžiant dėl kultūrų skirtumų galinčius kilti nesusipratimus verslo komunikacijos srityje. Tyrimui pasirinktas laikotarpis nuo 2016-03-01 iki 2017-03-01, t.y. 12 mėnesių. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas kalbos aktų, prašymų elektroniniuose laiškuose ir forumo žinutėse analizei. Darbe nagrinėjami darbinio pobūdžio prašymai bei jų tiesiogiškumas ir netiesiogiškumas vidinėje daugiakultūrės įmonės komunikacijoje. Analizuojant elektroninius laiškus ir žinutes vidiniame įmonės forume norima išsiaiškinti ir palyginti, kokias prašymų strategijas renkasi darbuotojai, kai ko nors prašo vieni kitų darbiniais reikalais. Darbe naudojamos kelios teorinės prieigos, t.y. remiamasi John Langshaw Austin ir John Searle kalbos aktų teorija, Penelope Brown ir Stephen Levinson mandagumo teorija ir Edward Twichell Hall ir Bernd Müller-Jacquier tarpkultūrinės pragmatikos teoretinėmis įžvalgomis. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių – teorinės ir praktinės. Teorinėje darbo dalyje pirmiausia pristatoma kalbos aktų sąvoka ir klasifikacija, remiantis, mandagumo teorija, aptariamas prašymų tiesiogiškumas ir netiesiogiškumas. Teorinėje dalyje taip pat pristatoma, ką signalizuoja tiesioginiai ir netiesioginiai prašymai ir skirtingos jų strategijos. Taip pat trumpai aptariama organizacijos kultūros sąvoka ir vidinės organizacijos komunikacijos tipai. Apžvelgus ir pristačius analizei svarbius teorinius aspektus, praktinėje darbo dalyje pirmiausiai atliekama elektroniniuose laiškuose ir vidiniame įmonės forume formuluojamų prašymų analizė. Galiausiai pateikimas prašymo strategijų skirtingose kalbose ir medijose palyginimas. Darbo pabaigoje nustatyta, kad tiek elektroniuose laiškuose, tiek vidiniame forume vokiečiai mieliau renkasi tiesioginę prašymų strategiją, o lietuviai mieliau renkasi netiesioginę. Taigi, galima teigti, kad vokiečių kalboje vyrauja pozityvusis mandagumas, kai tuo tarpu lietuvių kalboje – negatyvusis. Nustatyta, kad vokiečiai renkasi tą pačią prašymo strategiją nepriklausomai nuo komunikacijos medijos ir kalbos, kai tuo tarpu lietuvių pasirenkamą strategiją lemia ir komunikacijos priemonė ir kalba. Prašydami pagalbos kolegų Lietuvoje, lietuviai renkasi tiesioginę prašymų strategiją, o prašydami pagalbos kolegų Vokietijoje – netiesioginę.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34669
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34669
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
evelina_baranauskaite_md.pdf754.19 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

78
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.