Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34662
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Germanavičiūtė, Julija
Title: Japanese civil society after 1998: the case of NPOs focused on integration of foreigners
Other Title: Japonijos pilietinė visuomenė po 1998-ųjų: ne pelno organizacijų, užsiimančių užsieniečių integracija, atvejis
Extent: 81 p.
Date: 22-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Kultūrų studijų katedra
Keywords: Japan;Civil society;Foreigners;NPO;NGO;Japonija;Pilietinė visuomenė;Užsieniečiai;NVO
Abstract: In contrast to Japan‘s advancement in technologies, its civil society is far from mature. Researchers note that, in this regard, Japan is still at an early stage. Due to several significant factors: Japan‘s active role as an international player in the 1980s and 1990s, domestic corruption scandals, Kobe earthquake, public and media discontent and statements of political activists, the Law to Promote Special Non-Profit Activities was introduced on March 19th, 1998. It came into effect on December 1st, e.a. It created favourable legal environment for new non-profit (hereinafter NPO) and non-governmental (hereinafter NGO) organisations. Its importance on civil associations has remained a topic of debate. However, its impact on pro-foreigner Japanese civil associations has been scarcely analysed. After the enactment of three additional NPO-supportive legislations in 2008, the object of the research has gained more importance. In contrast to other samples of developed civil society, such as the US, Canada, and Germany, Japan’ state of civil society has remained the object of academic research. Multicultural civil society is contradicted to a homogeneous nation. Japan has been accused for being the latter, though it strives to become the former. Occasional statements advocating the superiority of the homogenous Japanese nation are contrasted to the number and diversity of Japanese civil associations. Currently, there are more than 52 000 civil associations registered. Nonetheless, only less than 1000 of them have the status of a certified NPO. In order to discover whether the 1998 NPO Law has had any contribution to pro-foreign NGOs and NPOs, 21 organisations and 1 NGO consultant were sent questionnaires containing 3 to 12 questions via email and “Facebook” social network. 9 out of total 21 responded. Due to the lack of time and human resources, 6 organisations refused to answer to the questions, 5 organisations did not present any response. After analysing the financial rand activity reports and the answers of the respondents, the following findings have been presented. The 1998 law had hardly any significant effect on the mentioned organisations. However, the status of an officially approved organisation (nintei status) raises the overall reputation. Such factor is of significant importance since NGOs and NPOs have low authority among government institutions and the population. The status earns more social trust which can result in attracting financial donors. Pro-foreign civil associations face mainly two challenges: insufficient human resources and unstable funding. Medical NGOs emphasise the lack of young members. Foreigners, who establish NPOs in Japan, rarely encounter additional discrimination for their nationality. Discrimination by the governmental authorities seems to depend on the activities of such NPO.
Lyginant Japonijos pilietinę visuomenę su kitų šalių visuomenėmis, skaičių bei įvairovę nevyriausybinių (toliau NVO) bei nepelno siekiančių organizacijų, akademikai pažymi, kad ji – dar tik pradinio vystymosi stadijoje. Tam turėjo įtakos Imperatoriaus kultas, iki 1947-ųjų galiojusi konstitucija bei kiti piliečius bei jų teises reglamentuojantys įstatymai. Japonijai aktyviai vystant savo kaip tarptautinės veikėjos veiklą 1980-aisiais bei 1990-aisias, kilusios diskusijos apie Japonijos pilietinę visuomenę bei įvykęs Kobės žemės drebėjimas paspartino įstatymo, skatinančio specialių nepelno siekiančių veiklų įstatymo projektą 1998 kovo 19 dieną, pasiūlymą. Jis įsigaliojo tų pačių metų gruodžio 1-ąją dieną. Nuo jo įsigaliojimo praėjo jau devyniolika metų, tačiau vis dar diskutuojama apie šio įstatymo poveikį Japonijos pilietinėje visuomenėje. Jo poveikis Japonijos nevyriausybinėms organizacijos, orientuotoms į užsieniečius bei jų integraciją vis dar mažai ištirtas. Turint omenyje, tai kad ilgus karinio nacionalizmo dešimtmečius prieš ir Antrojo Pasaulio karo metu buvo akcentuojamas Japonijos kaip „grynos“ tautos vienodumas, svarbu išsiaiškinti, ar 1998-ųjų įstatymas turėjo įtakos NVO bei nepelno siekiančių, į užsieniečius orientuotų, organizacijų veiklai. Šiuo metu Japonijoje yra užregistruota daugiau nei 52 tūkst. NVO bei nepelno siekiančių organizacijų. Tik mažiau nei tūkstantis iš jų turi oficialųjį statusą, įgalinantį mokesčių lengvatas. Sveikintina, kad įstatymas pašalino iki tol buvusias esmines biurokratines kliūtis. Tačiau po beveik dvidešimties metų, NVO organizacijų vadovai teigia, kad įstatymas – nepakankamas žingsnis vystant bei plečiant Japonijos pilietinę visuomenę. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, ar įstatymas turėjo įtakos minėtų organizacijų veiklai bei įvardinti dabartinius iššūkius, su kuriomis susiduria NVO organizacijos. Šiam tikslui buvo pasitelkta 21 organizacijų veiklos analizė. 21 organizacijų atstovams bei 1 asmeniui, dirbančiajam NPO sektoriuje, buvo išsiųsti 3-12 klausimų klausimynai elektroniniu paštu bei naudojantis „Facebook“ socialiniu tinklu. 9 iš minėtųjų organizacijų atsakė, 6 iš jų dėl narių bei laiko stygiaus atsisakė atsakyti į klausimus. 5 organizacijos neatsakė į užklausas. Tyrimo pabaigoje išaiškėjo, kad oficialus pripažinimas suteikė daugiau autoritetingumo minėtoms organizacijoms. Dėl to, kai kurioms organizacijoms pavyko pritraukti daugiau finansinių rėmėjų bei užmegzti ryšius su kitomis NVO ar valstybinėmis institucijomis. Įskaitant tai, kad Japonijos visuomenėje pasitikėjimas NVO yra žemas, toks veiksnys yra ypač svarbus. Užsieniečius remiančios NVO susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir kitos nepelno siekiančios organizacijos: finansavimu bei narių trūkumu. Medicininės pagalbos tipo NVO jaunų narių stygius yra ypač jaučiamas. Priklausomai nuo vykdomos organizacijos veiklos, kai kurie užsieniečiai, įkūrę ne pelno siekiančias organizacijas, yra diskriminuojami.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34662
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34662
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

98
checked on Dec 8, 2019

Download(s)

126
checked on Dec 8, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.