Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34629
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental science
Author(s): Markevičiūtė, Rasa
Title: Panevėžio regiono ekonomikos, aplinkos ir socialinių pokyčių vertinimas darnaus vystymosi požiūriu
Other Title: Panevežys region‘s economic, environmental and social assesment of changes in sustainable development
Extent: 80 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Gamtos mokslų fakultetas. Aplinkotyros katedra
Keywords: Darnus vystymasis;Panevėžio regionas;Regioninė problematika;Darnaus vystymosi prioritetai ir principai;Sustainable development;Panevėžys region;Regional problems;Sustainable development priorities and policies
Abstract: Tolygus regionų vystymasis ir skirtumų mažinimas yra darnaus vystymosi prioritetinė sritis. Darnaus vystymosi strategijoje kaip stiprybė įvardintos regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo priemonės. Kaip silpnybė, kad daugiausiai investicijų tenka didžiausiems regionams, taip skirtumai didėja. Nors Panevėžio regionas vienas didžiausių, tačiau pastebimi skirtumai nuo Lietuvos rodiklių. Darbo tikslas – remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rajonų veiklos ataskaitomis atlikti Panevėžio regiono ekonomikos, aplinkos bei socialinių pokyčių analizę darnaus vystymosi aspektu bei rezultatus palyginti su Lietuvos rodikliais. Siekiant įvertinti rodiklių tendencijų patikimumą atlikta regresinė analizė, o ryšiui tarp kintamųjų nustatyti koreliacinė analizė. Ekonominė situacija Panevėžio regione vertinama neigiamai. Vidutiniškai 26 % mažesnis BVP, padidėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,87, p0,05), tačiau taip pat 12 % didesnis vandens sunaudojimas pramonėje bei 5 % vidutiniškai mažesnis miškingumas nei šalies. Socialiniai rodikliai taip pat blogesni nei šalies. Vidutiniškai 1,6 % didesnis nedarbo lygis, nors matoma šio rodiklio mažėjimo tendencija. Taip pat 14 % mažesnis mėnesinis bruto darbo užmokestis, šis rodiklis padidėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,83, p<0,05) ir 12 % mažesnis gimstamumo rodiklis. Sužeistų žmonių skaičius šiek tiek mažesnis nei Lietuvoje vidutiniškai, sumažėjo statistiškai reikšmingai (R2=0,58, p<0,05). Vystymosi netolygumai fiksuoti ir tarp rajonų. Geriausiai ekonomikoje įvertinta Panevėžio miesto savivaldybė, blogiausiai Biržų ir Pasvalio rajonai. Aplinkos sektoriuje geriausiai vystosi Panevėžio rajonas, blogiausiai Panevėžio miestas, o socialinėje sferoje geriausiai įvertintas Kupiškio rajonas, blogiausiai Rokiškio rajonas. Didelės pramonės apimtys lemia blogesnę nei kituose rajonuose aplinkos būklę. Taip pat pastebima, kad užsienio investicijos daro stiprią įtaką teritorijos ekonominiam stiprumui.
Regional development and the reduction of difference constitute the fields of priority in the sustainable development. The launched measures of reduction of differences are considered to be a strategic strength. The fact that most of the investments are allocated to the largest regions is distinguished as a weakness. Big regions are developing more rapidly thus increasing the differences. Work aims at performing the analysis of economic, environmental and social changes in Panevėžys region in aspect of sustainable development and at comparing its results with Lithuanian indicators following the data of the Lithuanian Department of Statistics and regional activity reports. The regression analysis was conducted to assess the reliability of trends of indicators, and the correlation analysis was performed to determine the relation between variables. The economic situation of Panevėžys region is negatively viewed. The GDP, which is averagely by 26 % lower, has statistically significantly increased (R2=0,87, p0,05); however, the consumption of water is by 12 % larger in the industry and the forest coverage is on average by 5 % lower compared with the entire country. Social indicators are worse than country. Average, the unemployment rate is 1,6 % higher the trend of decline of this indicator is observed. The gross monthly earnings are 14 % lower (statistically significantly increased (R2=0,83, p<0,05)) and the birth rate is 12 % lower. The number of injured people is slightly lower than country average (statistically significantly decreased (R2=0,58, p<0,05)). In aspect of economy, Panevėžys city municipality was assessed as the best, while Biržai and Pasvalys regions – as the worst. In the environmental sector, the best development was observed in Panevėžys district, and the worst – in Panevėžys city; in the social sector, Kupiškis region was assessed as the best, and Rokiškis district as the worst. Large industrial volumes result in the worse environmental condition than in other districts. In addition, it is observed that foreign investments have strong impact on the territory’s economic strength.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34629
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34629
Appears in Collections:2017 m. (GMF mag.)

Files in This Item:
rasa_markeviciute_md.pdf2.9 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

92
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

4
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.