Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34589
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Bilinskaitė, Rugilė
Title: What human rights are applicable to terrorist when they are captured?
Other Title: Kokios žmogaus teisės yra taikomos teroristams, kai jie yra sugaunami?
Extent: 30 p.
Date: 1-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Terrorism;Terrorist attacks;Human rights;International humanitarian law;Counter-terrorism;Terorizmas;Žmogaus teisės;Tarptautinė humanitarinė teisė;Teroristas
Abstract: These days, terrorist acts are permanent threats to international peace. Due to the problem that there is no common definition on the concept of terrorism, it is difficult for states to fight with terrorism in a unanimous and concerted way. There are definitions of terrorism, but in every State they are different, and the scope of these definitions, depend upon how a given State perceives the scale of the threat of terrorism and the State’s own values. The aim of work is to find out if there are any exceptions from the application of special human rights provisions to terrorists. Various methods were used in carrying out this work– theoretical and comparative analysis of scientific publications and public articles, and also EU and other case law. Regarded at different States’ actions, the main conclusion is that terrorists have all human rights without any exceptions. Because of the criminal nature of terrorist actions, the scale of the threat posed by terrorists and their consequences, some States are prepared to use “strict” means or measures to fight terrorism that sometimes even violated international treaties. The first part of the work is to interpret and presents problems with making a definition of terrorism and finds out what criteria interferes with the attempt to provide a unanimous definitions. Varying States definitions of terrorism and the differences between them are presented. It was determined that terrorism acts are criminal acts and the legal status of terrorists are that of criminals. International Humanitarian law is not applicable to terrorists, because there is no formal armed conflict. The main elements of terrorism are provided in detail. Also presented are separate types of terrorism which are prohibited by special international treaties. The second part of the work deals with special human rights provisions. The prohibition of torture is an absolute right and non-derogable. There cannot be any special conditions that allows a State to justify torture. The presented analyses shows how some States, especially USA, disagrees with this provision and explores what actions the USA has been taken and their explanations for necessity of these human right violation.
Viena didžiausių šių laikų tarptautinu mąstu keliamų grėsmių – terorizmas. Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga ir visa likusi bendruomenė yra viešai ir aiškiai pasmerkusios terorizmo nusikaltimus, o tokius asmenis įvardinę kaip sunkiausius nusikaltėlius. Šiomis dienomis terorizmo pavojus, jo keliama grėsmė plečiasi ir tokiu būdu kyla didelė įtampa tarp valstybių. Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau- JAV), po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių, paskelbė karą terorizmui. Agresyvi JAV politika ir atsakas į terorizmo grėsmę sukėlė nerimą visoms valstybėms. Vieningo terorizmo sąvokos apibrėžimo nebuvimas, tik skatina valstybių savavališkumą ir agresyvų atsaką į terorizmo išpuolius. Vis dėl to, visose šalyse terorizmas yra apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose. Galima teigti, kad tiek nacionalės teisės atžvilgiu, tiek tarptautinės yra glaudus ryšys, todėl kiekvienoje valstybėje esantys terorizmo apibrėžimai galėtų būtų kaip gairės ar pradinis taškas bendrose terorizmo sąvokos apibrėžimo paieškose. Nors terorizmo sąvokos pateikimas kiekvienoje valstybėje yra skirtingas, bet pagrindiniai elementai išlieka vienodi: smurtas, bauginimas, dėl politinių ar religinių įsitikinimų, taikiniai yra civiliai žmonės arba svarbiausi valstybės pastatai. Skirtingas terorizmo sąvokos pateikimas, priklauso nuo tos valstybės vertinimo ir požiūrio dėl terorizmo keliamos grėsmės. „Vienam teroristas, kitam – kovotojas už laisvę“ jau gerai žinomas posakis, kuris labai aiškiai perteikia skirtingus požiūrius. Nors visos valstybės viešai smerkia teroristų veiksmus ir kovoje su terorizmu aiškiai pabrėža svarbiausias vertybes, kurios turėtų būti saugojamos, ypač žmogaus teisės, vis dėl to, ne visos valstybės tokių nuostatų laikosi. Atsižvelgiant į terorizmo grėsmę ir jo sukeliamas pasekmes, tokios valstybės kaip JAV, pasiruošę kovoti su terorizmu visomis išgalėmis. Klausimas keliamas ar teroristai, kurių tikslas yra sukelti visuomenės paniką ir baimę, naudojantys smurtą prieš civilius asmenis ir vedimi politinių ar religinių įsitikinimų, turi būti vienodai vertinami žmogaus teisių atžvilgiu? JAV, Kanada, Rusija ir Europa, savo veiksmais, atsako į šį klausimą skirtingai. Šio darbo tisklas – surasti ar gali būti taikomos išimtys žmogaus teisių nuostatoms, teroristų atžvilgiu. Darbe naudojami teorinė ir lyginamoji mokslinės literatūros, viešų straipsnių ir Europos Sąjungos, bei nacionalinių teisių analizė, lyginamasi ir apibendrinimo metodai. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas bendras suvokimas apie žmogaus teises, tai yra, pateikiama preambulė iš Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos. Taip pat pateikiama terorizmo savokos apibrėžimo problematika. Nurodoma su kokiomis problemomis susiduriama, vertinimas kodėl nėra vieningo sąvokos apibrėžmo ir tokio apirėžimo reikalingumo priežastys. Pateikiami pavyzdžiai terorizmo sąvokos iš skirtingų valstybių nacionalinių teisės aktų ir šių sąvokų palyginimas. Panašumų ir skirtumų analizavimas. Terorizmo nusikaltimo analizavimas, kurio metu nustatyta, kad terorizmas yra nusikaltimas, o ne karo aktas. Kadangi tai nusikaltimas, Tarptautinė Humanitarinė teisė yra netaikoma kaip ir Ženevos, bei Hagos konvencijos. Nustačius, kad terorizmas yra nusiklaltimas, sekantis skyrelis analizuoja teroristo statusą. Šiuo atžvilgiu teroristai įvardijami kaip nusikaltėliai. Paskutinieji try skyriaus skyreliai aiškina jau minėtus terorizmo nusiklatimo elementus, pateikia atskiras terorizmo rūšis, kurios yra uždraustos atskiromis tarptautinėmis sutartimis ir terorizmo įtaką žmogaus teisėms. Sekantis skyrius, kalba apie terorizmo nusikaltimo jurisdikciją. Trumpai pateikiama universaliosios jurisdikcijos samprata ir jos taikymas. Vienas iš paskutiniųjų skyrių, specialios žmogaus teisių nuostatos, analizuoja Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 5 ir 10 straipsnius. Atskirai analizuojamas 5 straipsnio apibrėžimas ir aiškinimas. Pateikiama teorinė „tiksinčios bombos“ situacijos ir galimi sprendimo būdai. Nustatoma, kad 5 straipsnis yra absoliutus ir negali būti jokių išimčių šiams straipsniui apriboti ar jį keisti, priklausomai nuo situacijos pobūdžio. Išskiriamos Europos, JAV ir Rusijos valstybių požiūriai į šią nuostatą, pateikiami bylų pavyzdžiai dėl 5 straipsnio pažeidimų ir tokių pažeidimų pasekmės. Sekantis skyrelis vienodai analizuoja 10 straipsnio nuostatas, pateikiamso bylos dėl šio straipsnio pažeidimų ir analizuojamas glaudus ryšys susijes su 5 straipsniu. Paskutinis skyrius, kalba apie deportacija. Kaip deportacija yra susijusi, ir kuo ji panaši į ekstradiciją. Analizuojama ekstradicijos išimtis, ir dėl kokių priežasčių ji yra reikalinga. Pateikiama Italijos veiksmų seka dėl deportacijos klausimo. Naujo įstatymo išleidimas ir kaip šis įstatymas padeda Italijai kovoje su terorizmu. Kokios tokio įstatymo išleidimo priežastį. Taip pat jungtinės Karalystės nuomonė dėl deportacijos klausimo.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34589
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34589
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)

Files in This Item:
rugile_bilinskaite_md.pdf531.16 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

144
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

6
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.