Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34584
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Balionytė, Eglė
Title: Ar dalijimosi ekonomika nepažeidžia sąžiningos konkurencijos?
Other Title: Does the sharing economy violate fair competition?
Extent: 53 p.
Date: 2-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Ekonomika;Konkurencija;Platformos;Economy;Competition;Platforms
Abstract: Šiuo darbu siekiama atskleisti, ar dalijimosi ekonomika nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ir nekliudo įmonėms lygiomis teisėmis su dalijimosi ekonomikos dalyviais vykdyti savo veiklą. Siekiant šio tikslo pasiekti, darbe analizuojamas dalijimosi ekonomikos veikimo principas ir stebima, kas šioje srityje yra laikoma nesąžininga konkurencija. Darbe taip pat analizuojamos dalijimosi ekonomikos rūšys ir jų dabartinis reglamentavimas. Siekiant išsiaiškinti, ar dalijimosi ekonomika pažeidžia sąžiningą konkurenciją, aptariami Lietuvos ir užsienio teisės aktai ir teismų praktika. Atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad dalijimosi ekonomika veikia per dalijimosi platformą, kurioje paslaugas siūlo nepriklausomi paslaugų teikėjai. Jie dalijasi savo turimais daiktais, laiku ir kitais resursais bei teikia pavežėjimo ir kitas paslaugas. Didžiausia dalijimosi ekonomikos rinka yra dalijimasis būstu ir pavežėjimo paslaugų teikimas. Nustatyta, kad dalijimosi ekonomika neretai pažeidžia sąžiningą konkurenciją, nes tradicinės įmonės, teikiančios tapačias paslaugas, yra apmokestinamos daug didesniais mokesčiais ir yra atsakingos už tai, kad jų klientai nebūtų diskriminuojami, teikiamos paslaugos atitiktų higienos ir saugumo reikalavimus. Dalijimosi ekonomikos dalyviai dėl šios srities reglamentavimo stokos šių prievolių nevykdo ir taip teikdami paslaugas neretai pažeidžia viešąjį interesą. Galima teigti, jog atsiradus dalijimosi ekonomikos reiškiniui ir jam sustiprėjus, inovacijos ir nauji technologiniai sprendimai visuomenėje nepateisina nuostolių, kylančių tradicinėms įmonėms, kurioms ypač sunkiomis sąlygomis tenka konkuruoti su dalijimosi ekonomikos dalyviais. Tai dažnai lemia faktą, kad tradicinės įmonės pasitraukia iš rinkos. Dalijimosi ekonomikos reglamentavimas iš esmės galėtų išspręsti kylančią nesąžiningos konkurencijos problemą. Dabartinės institucijų teikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti traktuojamos dalijimosi platformos, neišsprendžia kylančių nesąžiningos konkurencijos problemų. Tą galėtų pakeisti dalijimosi ekonomikos reglamentavimas, kuris neužkirstų kelio skatinti inovacijas ir didinti dalijimosi ekonomikos teikiamą naudą, tačiau sukurtų apmokestinamo sistemą ir nustatytų dalijimosi ekonomikos dalyvių pareigas, vykdant sandorius. Tam, kad nebūtų pažeidinėjama sąžininga konkurencija, yra svarbu nesukurti dviejų itin skirtingų apmokestinimo sistemų, o asmenis, teikiančius panašias paslaugas, kaip ir tradicinės įmonės, apmokestinti vienodai, tačiau atsižvelgiant į suteikiamų paslaugų mastą.
The aim of this work is to reveal whether the sharing economy violates fair competition and whether companies have equal rights with service providers of the sharing economy to carry out their business activities. In order to achieve this aim, the author uses descriptive and comparative methods to: 1) define what the sharing economy is and how it works; 2) to determine the unfair business practices of the sharing economy; 3) to analyze the business models of the sharing economy and 4) to analyze the existing regulations of the sharing economy. To determine whether the sharing economy violates fair competition, a variety of research, sources of Lithuanian and foreign law together with the jurisprudence of foreign courts have been analyzed. The first chapter presents the definition of the sharing economy and the main actors of it. It has been determined that the sharing economy runs on a digital, Internet-based platform that connects independent service providers with the consumers. The sharing platform is an intermediary that facilitates transactions such as booking a room or a ride from a person who offers these services on the platform. It is noticed that ride-sharing and house-sharing platforms take the biggest part of the sharing economy. In the second chapter unfair business practices of sharing economy are discussed and analyzed. It has been revealed that the sharing economy violates fair competition because traditional companies pay more taxes, they face high marginal costs, they are responsible for non-discrimination of clients and they have to provide safety, etc. Independent service providers on sharing platforms are not responsible for that because of the lack of the regulatory framework. Despite this, sharing platforms are not liable for the frauds of the independent service providers. For these reasons the sharing economy violates the public interest because it does not require to ensure the consumer protection. In the third chapter five different sharing business practices have been analyzed, giving the most of attention to ride-sharing and house-sharing. The analysis has shown that unfair competition caused by sharing economy affects traditional companies. If the sharing economy is not regulated, traditional companies will face bankruptcy. Regarding all these aspects, the hypothesis that the sharing economy violates fair competition was partly proved. Firstly, despite the fact that the business practices of sharing economy are encouraged as innovations, they still have to be regulated. Sharing platforms allow unlicensed people to provide services that can cause risks for consumers, but in the same time they are not liable for them. This is the opposite of traditional companies. They take full responsibility for their employees and such conditions result in very difficult circumstances for traditional companies to stay competitive with the independent service providers on the sharing platforms. This can cause bankruptcy for small enterprises. Regulation of the sharing economy would help to stop the unfair competition. The existing regulations that were created for traditional businesses do not cover these new business practices. The new regulatory framework should not stifle innovations or stop the development of the sharing economy. Government should create a new taxing system, which would state that everyone who provides the same kind of services should pay the same amount of taxes according to the amount of money that is earned and the time that was spent for providing some type of services. Also the new legal framework should create minimum standards and define the liability of sharing platforms and independent service providers.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34584
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34584
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

128
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

202
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.