Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34548
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Pukštytė, Rugilė
Title: Teatro politikos formavimo principai šiuolaikinėje Lietuvoje
Other Title: Theater policy formation principles in contemporary Lithuania
Extent: 95 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Teatrologijos katedra
Keywords: Teatras;Politika;Kultūra;Įstatymai;Lietuva;Theatre;Policy;Culture;Laws;Lithuania
Abstract: Šiandieninėje Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie tai, kad šalyje egzistuojanti kultūros politika nedžiugina. Teoretikai ir analitikai siūlo keisti požiūrį į kultūros vaidmenį visuomenėje, imti pavyzdį iš daugybės ES šalių ir atsakingai formuoti kultūros politiką, motyvuodami tuo, kad kultūra yra vienas iš pamatinių šalies politikos veiksnių, skatinantis inovacijų atsiradimą ir visuomenės narių integraciją. Scenos menas, esanti viena iš svarbiausių mūsų šalies meno sričių, tuo pačiu tampa ir vienas esminių šalies kultūros politikai įtaką darančių reiškinių. Teatro kontekste vis dažniau buvo prabylama apie jo veiklą reglamentuojančių juridinių veiksnių problematiškumą – ilgą laikotarpį galiojusio Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo aktualumo stoką, Kultūros ministerijos veiklos formalumą, Kultūros tarybos efektyvumo stoką. Norint patvirtinti šią prielaidą vykdyta įstaigų vadovų ir atstovų apklausa. Darbo dėstymo dalį sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama kultūros politikos samprata, kultūros politikos dabartinė padėtis Lietuvoje bei sąsajos su scenos menu. Tai padaryta gilinantis į politikos apibrėžimą, kultūros politikos atsiradimo Lietuvoje procesą. Teatro politikos dabartinė padėtis aptarta kultūros politikos kontekste. Antrasis skyrius analizuoja kultūros įstaigų veiklos atžvilgiu svarbiausios vykdomosios valdžios institucijos – Kultūros ministerijos – nuostatas, funkcionalumą, problematiškumą ir reikšmę skirtingą juridinį statusą turinčių teatro įstaigų atžvilgiu. Trečiajame skyriuje atskleidžiamos prie Kultūros ministerijos įsteigtos institucijos – Kultūros tarybos – funkcijos, nuostatos, iškeliamas veiklos problematiškumas teatrinių įstaigų atžvilgiu. Ketvirtasis skyrius skirtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo ir jo atnaujinimo tyrimui. Šiame skyriuje išskiriama įstatymo kritika bei sąveika su teatro institucijomis. Tikimasi, kad šis darbas bus naudingas teatrų įstaigų, Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos atstovams, siekiantiems pagerinti teatrų politiką Lietuvoje.
The discussion regarding disappointing cultural policy in Lithuania has been around for quite some time now. Theoreticians and analysts encourage changing the view towards the role of culture in society by indicating culture as one of the country’s fundamental political factors that influence innovation and integration of members of the public. They suggest to look at cultural policy responsibly and to follow examples of other European countries. Performance arts being one of the most important fields of arts in Lithuania at the same time is an essential country cultural policy influencing phenomenon. A commonly addressed topic in theatre context is the problematic activity of legislation governing bodies – lack of relevance in the long time established laws for theatres and concert institutions, the formality in ministry’s of culture activity, lack of culture council’s effectiveness. In order to confirm these assumptions various institutions executives and representatives were surveyed. This thesis is composed from four analitical chapters: The first chapter reveals the concept of cultural policy, its current standing in Lithuania and relation to performance arts. This is achieved by analyzing policy definition and cultural policy emergence process in Lithuania. The current standing of theater policy is discussed in the context of cultural policy. The second chapter analyzes ministry’s of culture, the most important executive institution’s in context of cultural establishments, regulations, functionality, problems and significance in terms of different legal status holding theaters. The third chapter reveals Cultural Council’s, next to Ministry of Culture established institution’s, functions, regulations and activity related issues in terms of other establishments. The fourth chapter is devoted to reasearch of theater and concert institution law and its renewal. This chapter distinguishes law criticsism and its interaction with theater institutions. It is expected that the thesis will be useful for theater institutions, the Ministry’s of Culture and the Cultural Council’s representatives who wish to improve theater policy in Lithuania.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34548
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34548
Appears in Collections:2017 m. (MF mag.)

Files in This Item:
rugile_pukstyte_md.pdf1.25 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

112
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

6
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.