Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12259/34542
Options
Darbuotojų subjektyviai vertinamo vadovavimo stiliaus, organizacinio teisingumo ir įsipareigojimo sąsaja
Field of Science
Psichologija / Psychology (S006)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Darbuotojų subjektyviai vertinamo vadovavimo stiliaus, organizacinio teisingumo ir įsipareigojimo sąsaja
Other Title
Relations between subjectively assessed leadership style, organizational justice and organizational commitment
Author
Venclovas, Danas |
Advisor
Extent
58 p.
Date Issued
2017-05-22
Abstract
Tyrimo tikslas – atrasti lyderystės stilių, kuris geriausiai prognozuoja aukščiausią darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą ir organizacinį įsipareigojimą.
Tyrime dalyvavo 147 tiriamieji (67 vyrai ir 80 moterų), tiriamiesiems buvo keliama sąlyga, jog būtų dirbę arba dirbantys, kad būtų formavęsis arba formuotųsi tiriami konstruktai. Taip pat, buvo klausiama ir šių demografinių duomenų: amžiaus, darbo stažo esamoje darbovietėje, bendro darbo stažo, išsilavinimo bei sektoriaus, kuriame yra dirbama.
Tiriamuosius anketa pasiekė internetu, nuoroda buvo pasidalinta socialinėse erdvėse bei pakvietimai dalyvauti apklausoje buvo išsiųsti el. paštu. Anketą sudarė trys dalys – organizacinio teisingumo, organizacinio įsipareigojimo ir lyderystės stiliaus įvertinimai.
Rezultatai parodė, jog transakcinės lyderystės vertinimas skiriasi pagal darbuotojo turimą išsilavinimą. Organizacinio įsipareigojimo visi tipai buvo statistiškai reikšmingi prognozuojant organizacinį įsipareigojimą. Transformacinės lyderystės stilius stipriausiai koreliuoja su organizaciniu įsipareigojimu ir organizaciniu teisingumu. Silpnesnė, tačiau reikšminga koreliacija yra tarp lyderystės nebuvimo ir organizacinio teisingumo bei organizacinio įsipareigojimo. Tačiau transakcinė lyderystė nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su suvokiamu organizaciniu teisingumu ir organizaciniu įsipareigojimu aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų grupėje. Organizacinio teisingumo, kai tarpinio kintamojo, tarp lyderystės stiliaus ir organizacinio įsipareigojimo modelis pasitvirtino tik transakcinės lyderystės, kai darbuotojai neturi aukštojo išsilavinimo, atveju bei lyderystės nebuvimo atveju. Transformacinės lyderystės ir transakcinės lyderystės, kai darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, tarpinio kintamojo modelis nepasitvirtino.
Tyrime dalyvavo 147 tiriamieji (67 vyrai ir 80 moterų), tiriamiesiems buvo keliama sąlyga, jog būtų dirbę arba dirbantys, kad būtų formavęsis arba formuotųsi tiriami konstruktai. Taip pat, buvo klausiama ir šių demografinių duomenų: amžiaus, darbo stažo esamoje darbovietėje, bendro darbo stažo, išsilavinimo bei sektoriaus, kuriame yra dirbama.
Tiriamuosius anketa pasiekė internetu, nuoroda buvo pasidalinta socialinėse erdvėse bei pakvietimai dalyvauti apklausoje buvo išsiųsti el. paštu. Anketą sudarė trys dalys – organizacinio teisingumo, organizacinio įsipareigojimo ir lyderystės stiliaus įvertinimai.
Rezultatai parodė, jog transakcinės lyderystės vertinimas skiriasi pagal darbuotojo turimą išsilavinimą. Organizacinio įsipareigojimo visi tipai buvo statistiškai reikšmingi prognozuojant organizacinį įsipareigojimą. Transformacinės lyderystės stilius stipriausiai koreliuoja su organizaciniu įsipareigojimu ir organizaciniu teisingumu. Silpnesnė, tačiau reikšminga koreliacija yra tarp lyderystės nebuvimo ir organizacinio teisingumo bei organizacinio įsipareigojimo. Tačiau transakcinė lyderystė nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su suvokiamu organizaciniu teisingumu ir organizaciniu įsipareigojimu aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų grupėje. Organizacinio teisingumo, kai tarpinio kintamojo, tarp lyderystės stiliaus ir organizacinio įsipareigojimo modelis pasitvirtino tik transakcinės lyderystės, kai darbuotojai neturi aukštojo išsilavinimo, atveju bei lyderystės nebuvimo atveju. Transformacinės lyderystės ir transakcinės lyderystės, kai darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, tarpinio kintamojo modelis nepasitvirtino.
Research object - relations between leadership styles, organizational commitment and perceived fairness.
The study included 147 respondents (67 men and 80 women). Respondents had to meet one condition that he or she would be working or had worked in the past in order to form or have formed the psychological constructs that were tested. Also, demographic data like age, length of service in the current job, the total length of service, education and sector were included in questionnaire.
Questionnaire was distributed online, shared in social websites and invitations to participate in the survey were sent over an e-mail. The questionnaire consisted of three parts - the organizational justice, organizational commitment and leadership style assessments.
The results showed that transactional leadership was assesed significantly different according to employee education. All types of organizational commitment were statistically significant in predicting organizational commitment. Transformational leadership style most strongly correlated with organizational commitment and organizational justice. Weaker but significant correlation was found between the Laissez-faire leadership, organizational justice and organizational commitment. However, transactional leadership was not statistically significantly associated with perceived organizational justice and organizational commitment in higher education group. Organizational justice as mediating variable between leadership style and organizational commitment model was proved only in cases including transactional leadership when employees did not have higher education, and the Laissez-faire leadership. In cases that included transformational leadership and transactional leadership when employees have higher education, mediating variable model failed.
The study included 147 respondents (67 men and 80 women). Respondents had to meet one condition that he or she would be working or had worked in the past in order to form or have formed the psychological constructs that were tested. Also, demographic data like age, length of service in the current job, the total length of service, education and sector were included in questionnaire.
Questionnaire was distributed online, shared in social websites and invitations to participate in the survey were sent over an e-mail. The questionnaire consisted of three parts - the organizational justice, organizational commitment and leadership style assessments.
The results showed that transactional leadership was assesed significantly different according to employee education. All types of organizational commitment were statistically significant in predicting organizational commitment. Transformational leadership style most strongly correlated with organizational commitment and organizational justice. Weaker but significant correlation was found between the Laissez-faire leadership, organizational justice and organizational commitment. However, transactional leadership was not statistically significantly associated with perceived organizational justice and organizational commitment in higher education group. Organizational justice as mediating variable between leadership style and organizational commitment model was proved only in cases including transactional leadership when employees did not have higher education, and the Laissez-faire leadership. In cases that included transformational leadership and transactional leadership when employees have higher education, mediating variable model failed.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access