Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34421
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Strelcovas, Simonas
Title: Refugees between myth and reality
Other Title: Pabėgėliai: tarp mito ir tikrovės
Is part of: Darbai ir dienos, 2017, nr. 67, p. 139-150
Date: 2017
Keywords: Sugihara;Lithuania;Refugees;World War II;Memory;Chiune Sugihara;Lietuva;Pabėgėliai;Antras pasaulinis karas;Atmintis
Abstract: The number of memorial sites dedicated to Ch. Sugihara in Lithuania is growing every year. This figure is particularly well known in Kaunas and Vilnius (the main cities of Lithuania). The memorialization process of Ch. Sugihara takes place in Japan as well. Does this enhanced attention to Sugihara in both countries allow us to speak about memorialization links between Japan and Lithuania? Is there any opportunity to carry out studies in order to investigate activities dedicated to his remembrance? To this end, we have to research the actions taken in order to create Ch. Sugihara's image in the sources of historical, cultural and communicating memory. But first, we have to find out what was going on in 1940 and try to answer very important questions. During the first weeks of World War II, while the German-Polish front line was proceeding east, thousands of people were moving towards unoccupied regions. The refugees might be described as a large mixed mass, in which Polish and Jewish refugees represented the absolute majority. The civil refugees and internees came to Lithuania escaping from the war, and this decision was not based on free will, but on a natural survival instinct. The archival sources provide information that some of the Polish underground organizations had very closely connected with foreign embassies and consulates. The network of underground covered Warsaw, Berlin, Stockholm, Paris, London and Tokyo. However, after June 15, 1940, the situation changed drastically. When the Jewish refugees fell under the Soviet influence for the second time, they had an intention to leave Lithuania which was being annexed. The Jewish refugees began to seek for alternative ways of leaving Lithuania which was losing its independence. The Japanese diplomat, who served as Vice-Consul for the Empire of Japan in Lithuania, Ch. Sugihara was the rescuer who helped refugees leave Lithuania. Despite the fact that many years had passed since summer 1940, there are still too many unanswered questions. The circumstances of the connection between Polish underground and Japanese consulate are still unknown, as well as the role of links between the foreign embassies in Kaunas (Lithuania), the countries they were representing and the refugees who tried to escape in the summer 1940. The answers would be like material to produce bricks in order to create a palace of memory and enable us to speak about the memorialization links between Japan and Lithuania.
Chiune’ei Sugiharai atminti skirtų vietų skaičius Lietuvoje auga kiekvienais metais. Ypač ši asmenybė žinoma Vilniuje ir Kaune. Sugiharos įamžinimas Japonijoje taip pat auga. Ar tai leidžia mums kalbėti apie įamžinimo ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos? Ar turime galimybių koordinuoti akademines veiklas atminties tyrimų lauke? Šiuo konkrečiu atveju turime ištirti Sugiharos atmintį istorinės, kultūrinės ir komunikacinės atminčių kontekste. Kita vertus, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas vyko 1940-aisiais, ir pabandyti atsakyti į labai svarbius klausimus. Per pirmąsias Antrojo pasaulinio karo savaites, kai fronto linija sparčiai judėjo Rytų kryptimi, tūkstančiai žmonių traukėsi į neokupuotas teritorijas. Pabėgėlius buvo galima apibūdinti kaip didelę margą žmonių masę, kurioje daugumą sudarė lenkų ir žydų tautybių asmenys. Civiliai pabėgėliai ir lenkų internuoti kariai pasitraukė nuo karo baisybių į Lietuvą, kur laisvos valios buvo tiek, kiek įgimto instinkto išgyventi. Archyviniuose šaltiniuose randama informacija leidžia teigti, kad lenkų pogrindžio organizacijos turėjo glaudžius ryšius su užsienio ambasadomis ir konsulatais Lietuvoje. Pogrindžio tinklas jungė Varšuvą, Berlyną, Stokholmą, Paryžių, Londoną ir Tokiją. Tačiau po 1940 m. birželio 15 d. situacija pasikeitė kardinaliai. Kuomet žydų pabėgėliai pateko sovietų įtakon antrą kartą, imta ieškoti kelių kaip išvykti iš okupuojamos Lietuvos. Užsienio diplomatas Lietuvoje – Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis konsulas Chiune Sugihara tapo tuo gelbėtoju, kuris padėjo pabėgėliams išvykti iš Lietuvos. Nepaisant to, kad nuo 1940 m. praėjo daug metų, vis dar yra daug neatsakytų klausimų. Dar tiksliai nežinomos lenkų pogrindžio ir Japonijos konsulato Lietuvoje bendradarbiavimo aplinkybės. Trūksta informacijos apie užsienio atstovybių Kaune, užsienio valstybių ir pabėgėlių santykius. Taip pat – nuo ko bėgo pabėgėliai 1940 m. vasarą? Atsakymai į tokius ir panašius klausimus yra pagrindas, kuris įgalintų mus kalbėti apie atminties įvietinimo ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34421
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.67.6
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34421
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2017, nr. 67

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

110
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

144
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.