Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34402
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Narauskaitė, Gintarė
Title: Teatro semiotika: kūno semiotizavimo teorinės perspektyvos
Other Title: Theatre semiotics: theoretical perspectives of body semiotization
Is part of: Logos, 2014, No. 78, p. 155-169
Date: 2014
Keywords: Kūno semiotizavimas;Body semiotization;Desemiotizavimas;Modernusis Europos teatras;Lietuvos teatras;Ženklas;Desemiotization;Modern European theatre;Lithuanian theatre;Sign
Abstract: Šiame straipsnyje aptariamos teorinės ir istorinės semiotizacijos tendencijos teatre. Analizuojant teorinius aspektus pažymima, kad semiotikai kiekvieną objektą, veikiantį fikciniame scenos pasaulyje, suvokia kaip ženklą, kuriantį reikšmes, skirtas žiūrovo dekodavimui. Tačiau nurodoma, kad kūno semiotizavimo įveiksminimui reikalingas autonomiškumas, kuris sukuriamas atsisakius literatūrinio teksto autoriteto, kada aktoriaus kūnas nebėra tik literatūros teksto reikšmių įkūnytojas, vizualus iliustratorius. Tekste akcentuojamas režisierių kuriamas režisūrinis tekstas, kuris įveiksmina fikcinėje realybėje veikiančių kūnų, scenos daiktų autonomišką ženkliškumą. Taip pat išryškinama, kad, kitaip nei moderniajame teatre, postmoderniajame teatre atskleidžiamas desemiotizacijos principas. Šis procesas ardo ženkliškumą, reikšmės sistemą, tad daiktai, kūnai, esantys scenoje, praranda svarbų statusą, tampa vizualiais vienetais, kurie nekuria ženklų ir kodų sistemų.
This article discusses the tendencies of theoretical and historical semiotization in the theatre. The analysis of the theoretical aspects notes that semiotics defines each object of a fictional world as a sign of a meaning for decoding. However, that autonomy necessary for the implementation of the body semiotization is created by the authority of a literary text, whose meanings are embodied by an actor, who becomes their visual illustrator. The text emphasizes the directorial text, which implements the autonomy and symbolism of the props and bodies in a fictional reality. Furthermore, the article stresses the principle of desemiotization which differentiates a postmodern theatre from a modern theatre. Unlike semiotization, desemiotization disrupts the symbolic system of meaning. As a result the props and bodies lose their status as symbols and become visual items without a code system.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34402
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34402
Appears in Collections:1. Straipsniai / Articles

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

10
checked on May 19, 2019

Download(s)

10
checked on May 19, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.