Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34280
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Misztal, Henryk
Title: La dichiarazione ecclesiale del martirio
Other Title: Bažnytinis kankinystės paskelbimas
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2004, nr. 14(42), p. 7-23
Date: 2004
Keywords: Holy Scripture;Relationship;Norms;Deviation;Modernism;Kankinystė;Persekiotojas;Kanonizuotas šventumas;Moralinis tikrumas
Abstract: Il martirio come testimonianza resa a Cristo è oggetto di indagini da parte la storia, la filosofia e sociologia e specialmente la teologia. Il martirio è una realtà teologica, ma il diritto canonico stabilisce precisi limiti, entro i quali questa realtà soprannaturale è considerata, come “santità canonizzata” cioè proclamata dalla Chiesa in atto di beatificazione o di canonizzazione. Per la prova del martirio nel senso canonico il giudice deve avere la certezza morale in quanto riguarda gli elementi canonici del martirio: la morte fisica del martire, l’odio contro la fede da parte del persecutor e l’accettazione della morte per amore di Cristo da parte del martire. Davanti alla giurisprudenza della Congregazione nascono nuove situazioni difficili da provare: l’amore per la fede da parte del martire che talvolta incontra grosse difficoltà, e l’odio per la fede da parte del persecutor (distinzione fra l’odio della fede e l’azione politica, quale motivo è prevalente - motivum praevalens). L’approfondimento riguardante i testimoni della fede del XX secolo ha dimostrato che essi sono numerosi e che sarà necessario uno studio più dettagliato per completare tutta la documentazione. In questo contesto, il problema della giurisprudenza nella dichiarazione ecclesiale del martirio, è molto attuale.
Kankinystė kaip Kristaus liudijimas yra istorijos, filosofijos, sociologijos ir ypač teologijos tyrimų objektas. Kankinystė yra teologinė tikrovė, bet kanonų teisė nustato tikslias ribas, kada šią antgamtinę tikrovę derėtų laikyti "kanonizuotinu šventumu", t. y. tokiu, kurį Bažnyčiai derėtų paskelbti beatifikacijos ar kanonizacijos aktu. Vertindamas kankinystę kanoniniu aspektu teisėjas privalo turėti moralinį tikrumą dėl kanoninių kankinystės elementų: fizinės kankinio mirties, persekiotojo rodytos neapykantos dėl tikėjimo ir kankinio prisiėmimo mirties iš meilės Kristui. Teisei kyla naujos sunkiai ištiriamos situacijos: kankinio meilė tikėjimui, kartais susidurianti su didžiuliais sunkumais, ir persekiotojo neapykanta dėl tikėjimo (skirtina neapykanta tikėjimui ir politinis veikimas; kuris motyvas yra vyraujantis - motivum praevalens). Gilininatis į XX amžiaus tikėjimo liudijimus paaiškėja, kad jų buvo daug ir kad reikia išsamios studijos, papildančios visą dokumentaciją. Atsižvelgiant į šį kontekstą, bažnytinio kankinystės paskelbimo teisinis aspektas yra labai svarbi problema.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34280
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34280
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2004, nr. 14(42)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

38
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

36
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.