Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, nr. 7(2)

Permanent URI for this collection

: https://hdl.handle.net/20.500.12259/33914

Browse

Now showing 1 - 5 of 7

Ar žiniasklaidos vartojimas skatina dalyvauti politiniuose veiksmuose Lietuvoje?
[Does mass media influence political participation in Lithuania?]
research article
Imbrasaitė, Jūratė
Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus leidykla, 2016, nr. 7(2), p. 11-29
According to the normative theory of democracy, information disseminated by mass media ought to provide a minimal level of political knowledge. The focus of this paper is the impact of the use of traditional mass media and the Internet on political participation. Drawing on the surveys conducted in Lithuania in 2005 and 2010, the paper concludes that the Internet has not caused a radical change in the use of traditional mass media. Political knowledge in Lithuania depends on the level of public interest in criminals, gender and education. Political knowledge is an intervening variable between frequency of listening to the radio programmes and participation in elections as well as being charitable, i. e. donating money.
145 146
„Kritiški piliečiai“? Posovietinės jaunimo kartos požiūris į demokratiją, politiką ir sovietinę praeitį
[“Critical Citizens”? Post-Soviet youth’s attitudes towards democracy, politics and the Soviet past]
research article
Tuzaitė, Eglė
Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2016, nr. 7(2), p. 31-47
Straipsnyje, remiantis rezultatais kokybinio tyrimo, skirto išsiaiškinti, kokia yra posovietinės jaunimo kartos gyvenimo sovietiniais metais samprata, analizuojamas jaunimo požiūris į demokratiją, į save kaip piliečius ir politiką. Aptariant Lietuvoje ir užsienyje atliktų jaunimo politinei elgsenai skirtų tyrimų rezultatus bandoma atsakyti ir į klausimą, ar jaunoji posovietinė karta, neturinti arba išsaugojusi tik nedaugelį prisiminimų apie gyvenimą sovietmečiu, vis dėlto, yra pilietiškesnė ir palankiau žiūri į demokratiją negu vyresnės kartos atstovai. Parodoma, kad jauni žmonės kritiškai vertina dabartinę demokratijos ir politikos būklę šalyje, didelę dalį šiandieninių problemų priskirdami Lietuvos nedemokratinei praeičiai. Su sava, jaunąja posovietine karta siejamos didelės viltys manant, kad vykstant kartų kaitai gerės demokratijos kokybė, politikoje įsitvirtins kitos vertybės, pasikeis politinė kultūra. Šie viltingi teiginiai straipsnyje priešinami faktiniams duomenims, išryškinant tarp jų esančius skirtumus.
190 148
Trečiasis sektorius ir socialinė gerovė; nevyriausybinių organizacijų vaidmuo gerovės valstybėje
[The third sector and social welfare: the role of non-governmental organizations in the welfare state]
research article
Vorevičienė, Jurgita
Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2016, nr. 7(2), p. 49-71
Straipsnyje aptariamas nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo socialinės gerovės srityje joms vykdant veiklą ir teikiant paslaugas gerovės valstybėje. Pristatoma NVO samprata ir raida, jų klasifikacija. Atskleidžiama NVO dalyvavimo prasmė ir reikšmė socialinės gerovės užtikrinimo srityje, be kurios visuomenė lieka neįtrauki, padrika, kupina nerealizuotų lūkesčių ir uždarumo. Tokios valstybės negalima vadinti gerovės valstybe, garantuojančia savo piliečiams saugumą, individo laisvę ir tuo pat metu – bendruomenišką sutelktumą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai susiję su tuo, kad Lietuva, kitaip nei Vakarų Europos valstybės, vis dar kuria savo trečiąjį sektorių, tokių organizacijų veiklos tradicijas. Stebimas aktyvus bendruomenės įsitraukimas į pilietinę veiklą leidžia daryti prielaidą, kad nevyriausybinis sektorius Lietuvoje pasidarys aktyvus ir įtraukiantis vis didesnę pilietiškai angažuotą ne tik jaunimo, bet ir kitų amžiaus grupių bei socialinių sluoksnių visuomenę. Teikiama prielaida, kad individualizmas modernioje visuomenėje nėra didžiausia yda, kaip ją siekiama išryškinti ir aktualizuoti. Atvirkščiai, tai kaip tik gali tapti pranašumu, jei ši naujųjų laikų bendruomenės savybė bus panaudota ir nukreipta tinkama, t. y. inovatyvios realizacijos linkme, siekiant inovacijų ir trečiajame, ir kituose socialine gerove suinteresuotuose sektoriuose. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad dėl skirtingos nei Vakarų Europos valstybių istorinės, socialinės, ekonominės situacijos kitaip vystėsi, formavosi ir nevyriausybinis sektorius Lietuvoje: vangiau, ne taip plačiai. Tačiau procesas palengva įsibėgėja, atsiranda tradicijos, vystosi aktyvi, smalsi pilietinė visuomenė, trokštanti savo žinias, gebėjimus realizuoti įprasminančia veikla, tam pasitelkdama nevyriausybinio sektoriaus organizacijas.
937 664
Negalia pažymėtas išgyvenamas laikas
[Time lived with disability]
research article
Viluckienė, Jolita
Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2016, nr. 7(2), p. 73-91
Straipsnyje, pasitelkiant A. Schutzo fenomenologinės sociologijos įžvalgas ir asmenines judėjimo negalią turinčių žmonių naracijas, atskleidžiama, kaip šie asmenys suvokia gyvenamąjį pasaulį laiko požiūriu. Stipriausiai reflektuoti laiko išgyvenimai būdingi asmenims, kuriuos negalia kaip fizinė trauma ar ligos pasekmė užklupo vėlesniame gyvenimo tarpsnyje, nes jie patyrė ne tik kūniškos tapatybės, bet ir išgyvenamo meto pokyčius: biografinį laiko lūžį „iki“ ir „po“ negalios, laiko tėkmės sulėtėjimą, susijusį su apribotu judėjimu, sugriautą ateities veiksmų horizontą, kurį tenka kurti naujomis prasmėmis ir lūkesčiais. Gyvenamam su negalia laikui suteikiamos prasmės varijuoja nuo visiškai negatyvių iki ganėtinai pozityvių reikšmių, kurias sąlygoja sėkminga ar ne itin sėkminga resocializacija. Ypač sunkią negalią turintys asmenys savo egzistencijos trapumo ir biologinio laiko baigtinumo akivaizdoje išgyvena dabarties metą kaip paprastą nerūpestingą buvimą ir progą patirti kasdienybės akimirkos buvimo džiaugsmą.
171 86
Gyvenimo istorijos tyrimo perspektyvos: benamystės atvejis
[Using a life-story approach in researching homelessness]
research article
Indriliūnaitė, Rasa
Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus leidykla, 2016, nr. 7(2), p. 93-111
The popularity of the narrative inquiry and biographical approach in the last few decades of the 20th century is associated with the so called ‘biographical turn’, when different disciplines turned towards life narrative as a unique experience of a person shaped in different social, cultural and political contexts and circumstances that have an inevitable influence on his/her self-identity and on the ways he/she makes sense of their experience. Biographical approach and the life history method are rather widely applied in the research of marginalised social groups because it reconstructs a chronologically structured personal life narrative and also sets an individual free through a narrative by deconstructing social norms and processes that shape the trajectories of a personal life. According to Anthony Giddens (2000), the reflexive element of the narrative inquiry enables a person telling his/her life history to see his/her past through the prism of a foreseen future and to construct and reconsider his/her identity. The application possibilities of biographical research strategies in the research of homelessness are reviewed and illustrated with life history interviews.
508 205

Browse

Recent Submissions