Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos 2010, nr. 19

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 20
  • research article
    Adomavičienė, Giedrė
    ;
    Profesinis rengimas : tyrimai ir realijos = Vocational education: research and reality. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2010, nr. 19, p. 12-21
    Šiuo straipsniu siekiama apibréžti kokybés kultūros sampratą ir pagrjsti kokybés kultüros dimensijas bei kriterijus - tai leistų vertinti ir lyginti kokybés kultùrą skirtingose aukstojo moksio institucijose. Straipsnyje analizuojama organizacijos kultüros ir kokybés samprata, lyginamos Europos ir JAV kokybés kultüros koncepcijos. Darbe isskiriamos astuonios kokybés kultüros dimensijos: 1) žmogiskųjų ištekių vaidymas; 2) vadovavimas; 3) kokybés jgyvendinimas; 4) poziüris į kaitą organizacijoje; 5) institucijos kokybés vertinimas; 6) orientavimasis į vartotoją 7) sprendimų priémimas; 8) strateginis planavimas. Kiekviena iš šių dimensijų pagrindžiama vertinimo kriterijais.
      97  169
  • Publication
    Dailės pedagogo profesinis tobulėjimas taikant dailės terapijos elementus
    [Professional development of art teacher applying elements of art therapy]
    research article
    Andrikienė, Rasa
    Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2010, nr. 19, p. 22-33
    Straipsnyje nagrinėjama dailės pedagogo profesinio tobulėjimo taikant dailės terapijos elementus tema. Nagrinėjama problema – prieštara tarp dailės pedagogo poreikio ir galimybių tobulinti profesines kompetencijas taikant dailės terapijos elementus. Formuluojamas probleminis klausimas: kokiu būdu turi būti taikomi dailės terapijos elementai, kad jie padėtų pedagogui tobulėti profesinėje srityje ir skatintų sėkmingą mokinius mokymąsi ir saviraišką? Tikslas – pagrįsti dailės pedagogo profesinį tobulėjimą taikant dailės terapijos elementus. Uždaviniai: atskleisti pedagogo profesinio tobulėjimo prielaidas taikant dailės terapijos elementus; pateikti dailės terapijos elementų charakteristikas ir kriterijus, padedančius pedagogo profesiniam tobulėjimui; nustatyti pagrindines pedagogų profesinio tobulėjimo sritis. Straipsnyje pateikiamos dailės pedagogo, dirbančio bendrojo lavinimo mokykloje, teorinės veiklos sritys ir galimos dailės terapeuto veiklos, kurių pagrindu formuluojami profesiniai reikalavimai pedagogui, savo veikloje taikančiam dailės terapijos elementus. Atkleidžiama, kokie dailės terapijos elementai padeda pedagogui tobulėti dalykinėje, metodinėje, socialinėje ir asmeninėje srityse. Empirinio tyrimo rezultatų pagrindu atskleidžiama, kad dailės terapijos elementai pedagoginėje veikloje padeda tobulinti turimas metodines kompetencijas, leidžia kontroliuoti nepageidaujamą mokinių elgesį, skatina sėkmingesnį mokinių mokymąsi ir saviraišką. Empirinis tyrimas pagrindė prielaidas, kad taikant dailės terapijos elementus pedagoginėje veikloje profesinis tobulėjimas vyksta diagnozavimo, planavimo, organizavimo, įsivertinimo, nuolatinio tobulėjimo, bendrųjų kompetencijų plėtotės srityse.
      61  75
  • Publication
    From teaching to learning – and from policy copying towards policy learning for teachers?
    [Nuo mokymo į mokymąsi ir nuo politikos kopijavimo iki mokymosi formuoti politiką]
    research article
    Nielsen, Sören
    ;
    Ciolan, Lucian
    Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2010, nr. 19, p. 34-49
    This paper deals with a topic neglected for a long time, but brought back into the scene in the last years: involvement and participation of teachers and trainers in policy-learning processes during reforms in transition countries, as a mean to ensure sustainability and appropriate focus of the reforms in VET. Looking to the failures generated by policy copying in different countries, and questioning some aspects of current EU policy frameworks for VET and teacher training, the authors develops an argument that shifting the focus towards learning and development processes and with an emphasis on local and individual ownership of education reforms is the way to move ahead and create real changes at systemic level.
      22  24
  • Publication
    Studijų programos turinio analizė: metodika ir praktika
    [Content analysis of the study programme: methodology and practice]
    research article
    Klimavičienė, Irena
    ;
    Grabažienė, Auksė
    Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2010, nr. 19, p. 50-58
    Straipsnyje nagrinėjami aukštojo neuniversitetinio mokslo studijų programos analizės klausimai interpretuojant analizę ne kaip savitikslį veiksmą, bet kaip studijų kokybės tobulinimo priemonę. Ypatingas dėmesys skiriamas studijų programos turinio analizės reikšmei ir reikalingumui socialiniame ekonominiame kontekste. Auganti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų skatina instituciją tobulinti studijų kokybę atliekant vidinę analizę ir įtraukiant visus studijų programos įgyvendinimo dalyvius. Teorinio tyrimo rezultate numatyti studijų programos turinio vidinės analizės etapai, kurių metu nustatomos studijų programos tikslų ir dalyko tikslų sąsajos, kompleksiškai įvertinami mokymo turinio pokyčiai. Analizės prielaida: mokymo turinio elementai yra susiję tarpusavyje, todėl keičiantis bent vienam iš jų turi būti peržiūrimi ir atnaujinami visi. Teoriškai pagrįsta ir periodiškai atliekama vidinė studijų programų turinio analizė leis ne tik laiku pastebėti studijų programos pranašumus ir trūkumus, bet ir numatyti žinių visuomenės keliamas studijų kokybės tobulinimo kryptis.
      49  88
  • research article
    Profesinis rengimas : tyrimai ir realijos = Vocational education: research and reality. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2010, nr. 19, p. 60-71
    The choise of profession and making right decisions with regard to further successful professional activity at large depends on the human ability to assess their own professional interests and skills as well as possession of sufficient information about learning opportunities and the situation in the labor market at hand to be able to cohere what a person "wants" with what he "can do" and what is "needed". The research analysis into Lithuanian scientists' works indicates that motivation vocational choise, vocational purposefulness and development of career self-management skills have been investigated in both theoretical and empirical aspects; however, there is a lack of research on seafaring studens' vocational decision-making and developing skills of career self-management.[...].
      34  41