Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33774
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Runeby, Christian
Title: Ruins and roses (reflections on the inventory of the ruins of Gotland)
Other Title: Griuvėsiai ir rožės
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2005, nr. 1, p. 152-155
Date: 2005
Keywords: Cultural property;Antiquities;Kultūros vertybės;Archeologiniai radiniai
Abstract: The ruins of Gotland have played an important role in reconstructing the overall picture about the historic island of Gotland. Since the beginning of the last century Gotland has been marketed as a place were it is possible to enjoy the wealth of roses and ruins. However, it is not my aim to praise the beautiful roses of the place but to discuss the multiple ruins on the island. The parallel phrase ‘ruins and roses’ though hints that this is a topic about an experience were nature and history meet in a delightful combination. It is a perfect starting point for the further discussion about lost values and unused possibilities.
Gotlandas – griuvėsių ir rožių sala. Griuvėsiai suvaidino svarbų vaidmenį bendro istorinės Gotlando salos vaizdo formavimesi. Nuo praėjusio amžiaus pradžios Gotlandas pasižymėjo kaip vieta, kurioje galima gėrėtis rožių ir griuvėsių gausa. Pasakymas „griuvėsiai ir rožės“ liudija išgyvenimą, kuriame gamta ir istorija sudaro įspūdingą derinį. Statinių liekanoms priskiriama istorinė vertė. Autentiška fizinė ju funkcija nebėra svarbiausia, priešingai, ji virsta veikiau simboline, metafizine. Visuomenėje ši funkcija yra šlovingųjų dienų arba memento mori, laiko tėkmės ir mūsų mirtingumo atminimas. Taigi griuvėsiai – visuomenės interesų istorijos būvyje klasikinis simbolis ir nuolatinė paveldo apsaugos darbo dalis. Paveldo apsaugos darbuose su istorine statyba susiduriama trim skirtingais pavidalais: Istorinis pastatas – pastatas, tebeturintis daugumą išlikusių svarbiausių konstrukcinių dalių ir autentišką savo kaip pastato funkciją. Griuvėsiai – pastato liekanos, t. y. pastatas jau yra praradęs keletą svarbiausių konstrukcinių dalių (stogą, dalį sienų, langus ir pan.), taip pat autentišką funkciją. Tačiau pastato liekanos matomos žemės paviršiuje. Archeologiniai požymiai – pastato liekanos, visiškai užklotos žemės sluoksnio ir tapusios gyvenvietės konteksto dalimi. Švedijos praktikoje senesnės už Reformaciją, t. y. XVI a. pr., pastatų liekanos laikomos saugotinomis ir priskiriamos prie griuvėsių, nepriklausomai nuo autentiškos funkcijos, būklės, vietos ar simbolinės vertės. Kurios naujesnių pastatų, datuojamų nuo XVII a., liekanos laikytinos griuvėsiais, nustatoma atrankos būdu. Atrankos kriterijų beveik neįmanoma apibūdinti. Dažniausiai jie priklauso nuo individualių aplinkybių, įskaitant vieną ar keletą tokių kriterijų, kaip autentiška funkcija, būklė, vieta ir simbolinė vertė. Tad paveldo apsaugoje kaip griuvėsiai apibrėžiama ne tik būklė, bet ir istorinė vertė. Gotlande egzistuoja griuvėsių inventorius. Jis kurtas laipsniškai ir yra ilgalaikio strateginio darbo su salos griuvėsiais pradžia. Pirmas žingsnis žengta sudarant visų žinomų griuvėsių arba to, kas netolimoje ateityje galbūt taps griuvėsiais, registrą. Tolesnis žingsnis – objektų inventorizavimas jų buvimo vietose. Pirmenybė teikta viduramžių griuvėsiams kaimuose. Tai seniausių ir unikalių nacionalinėje bei tarptautinėje perspektyvoje istorinių liekanų grupė, už kurios ateities garantijas mes ypač atsakingi. Inventorizuojant atlikta vietos apžiūra ir rašytinis bei fotografinis dokumentavimas. Viena inventorizavimo išvadų ta, kad beveik visi griuvėsius praėjusiame amžiuje palietė dideli restauravimo ir rekonstravimo darbai. Šių pastangų dokumentacijos kokybė labai įvairi, kai kuriais atvejais esama matavimo brėžinių arba fotografinių dokumentų. Tačiau beveik nė vienu atveju nedama restauracijos metodų arba naudotų medžiagų aprašų. Galutinė inventorizavimo išvada tokia, kad beveik ketvirtadalis visų salos viduramžių griuvėsių turi tokių rimtų sužalojimų arba defektų, kad jiems nedelsiant reikalingi remonto darbai. Tada iškyla viso pažinimo, patyrimo ir principų sistemingo pritaikymo problema. Idant šis darbas būtų sėkmingas, būtina kuo geriau išsiaiškinti tikslus, siejamus su griuvėsiais, tobulinti medžiagų ir metodų pažinimą. Reikia plėtoti diskusijas apie griuvėsius kaip paminklus, kaip mokslinę medžiagą, kaip neišnaudotas įdomių architektūros raidos projektų galimybes. Taigi mums reikalingos rožės mūsų griuvėsiuose.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33774
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33774
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2005, nr. 1

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

13
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

18
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.