Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33704
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Klivis, Edgaras
Title: (Un) mediated : voice-scapes of nationalism
Other Title: (Ne)paveikta medijų : nacionalizmo balsai
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006, [T.] 2 : Teatras ir visuomenė : problemos ir perspektyvos
Extent: p. 51-54
Date: 2006
Keywords: Nacionalizmas;Nacionalinis teatras;Medijos;Kinas;Spauda;Balsas;Metafizika;Nationalism;National theatre;Media;Film;Press;Voice;Metaphysics
Abstract: Straipsnyje aptariama balso esatis ir jos reikšmė nacionalizmo metafizikoje. Istoriškai žvelgiant, nacionalizmas yra neatskiriamai susijęs su medijomis, žiniasklaidos priemonėmis – spauda, kinu, radiju, televizija. Spauda, kurią Marshallas McLuhanas pavadino nacionalizmo architektu, taip pat įvairūs techniniai būdai sustiprinti ir transliuoti garsą yra vienintelis būdas kreiptis į tokią milžinišką įsivaizduojamą bendruomenę kaip tauta. Kinas ir televizija taip pat yra svarbios priemonės, padedančios įtvirtinti politinę nacionalinės bendrijos ir valstybės idėją ir ją palaikyti. Vis dėlto, nežiūrint šių istorinių sąsajų, nacionalistinė mitologija visuomet yra linkusi akcentuoti gyvą, tiesiogiai girdimą žmogaus balsą, o medijas ir technines priemones laikyti svetimomis, primestomis ir nereikalingomis. Taigi balsas, gryna, techninių priemonių nepaliesta fonetinė substancija, įsišaknijusi kūno organuose, simbolizuoja autochtonišką augalinį identitetą, švarų ir nesuteptą technologijų ir reikšmės (arba reikšmės technologijų). Kaip tik todėl XIX ir XX amžių nacionalizmui buvo tokia svarbi nacionalinio teatro idėja. Straipsnyje analizuojami konkretūs literatūros, kino ir teatro pavyzdžiai atskleidžia gyvo ir technologiškai išplėsto balso dinamiką, parodo jos reikšmę konstruojant politinę ir metafizinę tautos sampratą. Teigiama, kad dramatiškiausiai balso esaties ir reprodukavimo technologijų konfliktas atsiskleidžia kolonijinėse kultūrose, kur įgauna rezistencijos reikšmę. Teatro scena, gyvas aktoriaus balsas suvokiami kaip būdas nors trumpam įveikti skausmingus vidinius nacionalistinės ideologijos prieštaravimus ir sugrįžti į utopišką nekaltą balso bendruomenės būseną
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33704/1/ISSN1822-4547_2006_N_2.PG_51-54.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33704
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2006, nr. 2
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

28
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.