Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33670
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Proczek, Zygmunt
Title: U mariańskich początków klasztoru Mariampolskiego
Other Title: Marijampolės vienuolyno marijoniškosios ištakos
At the origin of the order of Marian Fathers
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2009, nr. 31(59), p. 135-148
Date: 2009
Keywords: Marijampolė;Fundacija;Marijonai;Butleriai;Foundation;Marian Fathers;Butler
Abstract: 1. The Order of Marian Fathers founded by the blessed Stanislaus Papczyński in 1673 in Poland, was introduced in the middle of the 18th century in the Great Duchy of Lithuania, thanks to lordly foundations in Raśna near Brześć in 1749 as well as in Marijampolė in September 1758. 2. The monastery in Marijampolė was on the terrain of Prienai Commune which since the middle of the 17th century was administered by the Butlers. Gotard Wilhelm Butler (1600–1660) received it because of his faithful service to the prince John Casimir. 3. The Butlers lived in Prienai, but after destruction of their castle by Swedes in 1702, they moved to a safer place – the village of Kvietiškis at the border of Kaunas and Prienai Woods. Not far from the Butlers estate, a new settlement started to appear and was called first Starapolė and later Marijampolė. 4. After the death of Mark Antoni Butler (†1740?), the Prienai Commune was administered by his wife countess Francie, native of Szczuków family (sometimes mistaken with Szczuckich family). 5. Francie Butler had an intention to help her people living far from the church in Prienai in practicing their religion, so she decided to build a church and monastery. The Superior General of the Marian Fathers Fr. Casimir Wyszyński (1700–1755), was happy to agree about the decision. 6. Realization of these intentions was delayed because of the unclear intentions of Fr. Stefan Turczynowicz, who tried to appropriate the name of the order and a habit for his created order “Vilnius Marians” with neophytes. Actually, in 1752 the Holy See ordered him to renounce this intention. 7. The Marians, mostly of Czech nationality, had already worked in Marijampolė from 1750, though there was no church and monastery yet. Father Casimir resided in Rome and kept a written contact with the countess and her son Michael. He did not wait for the act of the Marians’ introduction into Marijampolė monastery, because he had died in Portugal in 1755. 8. Another barrier to the solemn entering of Marian monastery was caused by the fire of a wooden chapel as well as the invasion of the Russian army, which caused fires, plundered and put people in requisitions. 9. After the legal formalities – the Vilnius bishop’s permission and the act of donation which was prepared by countess Butler – the dean from Alytus Fr. Francis Wnorowski as the bishop’s delegate executed the solemn introduction of the Marians to the church and monastery in Marijampolė. This happened on September 13, 1758. Because the Prienai Commune belonged to the royal property, August III expressed agreement to donate the area to the Marian Fathers, having the approval of countess Butler and her son Michael. 10. Because the terrain of the Marian Fathers’ work was extensive, gradually new churches were built with new monasteries close to them, or Marians’ residences in Igliauka, Sasnava, Miroslavas. Marians from Marijampolė’s monastery helped parish-priests who didn’t know the Lithuanian language, fulfilling priestly service in different churches. They founded schools that helped Marijampolė’s inhabitants to raise their social level. In the second half of the 19th century Marijampolė became the centre of Lithuanian national movement. 11. After 1864 the tzar closed the Marian monasteries, leaving only Marijampolė as the place for Marians extinction. However, the Marian Order survived thanks to one of the members – the blessed Jurgis Matulaitis- Matulewicz who secretly joined this order in 1908. A new chapter of the Order’s history – now Community – began this way. 12. The Marians played the significant role in consolidation of faith in Lithuania. The archbishop Matulewicz contributed to the settlement of the relations between the Holy See and Lithuania, moreover considerably to settlement of new structure of Church in this country. Prominent contributions in successful process of archbishop Jurgis’ beatification had Fr. Joseph Vaišnora from Marijampolė.
1. Marijonų vienuolija buvo įsteigta palaimintojo Stanislovo Papčinskio 1673 m. Lenkijoje. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje, atsiradus fundatoriams, marijonai įsikūrė XVIII a. viduryje: Rasnoje netoli Bresto – 1749 m., Marijampolėje – 1758 m. rugsėjo mėn. 2. Marijampolėje marijonų vienuolynas buvo pastatytas Prienų seniūnijoje, kurią nuo XVII a. vidurio valdė grafai Butleriai. Gotardas Vilhelmas Butleris (1600–1660) šias žemes gavo už ištikimą tarnystę karalaičiui Jonui Kazimierui. 3. Butleriai gyveno Prienuose, bet po Šiaurės karo, 1702 m. švedams sunaikinus jų pilį, persikėlė gyventi į saugesnę vietą – Kvietiškio kaimą ties Kauno ir Prienų girių riba. Netoli Butlerių dvaro kūrėsi gyvenvietė, kuri buvo pavadinta Starapole, vėliau – Marijampole. 4. Po Morkaus Antano Butlerio mirties (1740 m.?) Prienų seniūniją valdė jo žmona grafienė Pranciška, kilusi iš Ščiukų giminės (kartais klaidingai nurodoma jos kilmė iš Ščuckų giminės). 5. Pranciška Butlerienė norėjo padėti žmonėms, gyvenantiems toli nuo Prienų bažnyčios, dalyvauti religinėse apeigose, todėl nusprendė įsteigti bažnyčią ir vienuolyną. Šį siūlymą palankiai priėmė tuometinis marijonų generolas Kazimieras Višinskis (1700–1755). 6. Sumanymą pavyko įgyvendinti ne iš karto, tam kliudė neaiškūs kun. Stepono Turčinovičiaus veiksmai: jis bandė nusavinti Marijonų ordino pavadinimą ir jų baltą abitą. Vilniuje net buvo įkūręs „Vilniaus marijonų“ vienuolyną, į kurį priimdavo neofitus. 1752 m. Apaštalų Sostas nurodė kun. S. Turčinovičiui atsisakyti savo ketinimų. 7. Marijonai, daugiausia čekai, Marijampolėje dirbo nuo 1750 m., nors tuo metu dar nebuvo nei bažnyčios, nei vienuolyno. Tėvas Kazimieras Višinskis iš Romos laiškais palaikė ryšį su grafiene ir jos sūnumi. Deja, tėvas Kazimieras nesulaukė marijonų įvesdinimo į Marijampolės vienuolyną – mirė 1755 m. Portugalijoje. 8. Vienuolyno atidarymą atitolino ir gaisras, suniokojęs medinę koplyčią, ir tuo metu į Lietuvą įžengusi rusų kariuomenė, grobusi, deginusi ir apkrovusi kraštą mokesčiais. 9. Išpildžius visus būtinus formalumus buvo gautas Vilniaus vyskupo leidimas grafienei P. Butlierenei sudaryti fundacijos aktą – Alytaus dekanas kun. Pranciškus Vnorovskis iškilmingai įvesdino marijonus į Marijampolės bažnyčią ir vienuolyną 1758 m. rugsėjo 13 d. Kadangi Prienų seniūnija buvo karaliaus nuosavybė, Augustas III leido atiduoti marijonams miestelį ir laukus, kaip to norėjo grafienė P. Butlerienė ir jos sūnus Mykolas. 10. Teritorija, kurioje dirbo marijonai, plėtėsi: pamažu buvo pastatytos naujos bažnyčios, greta jų vienuolynai, taip pat rezidencijos Igliaukoje, Sasnavoje, Miroslave. Marijampolės marijonai padėjo lietuviškai nekalbantiems kunigams, teikė visokeriopą pagalbą įvairiose parapijose. Steigė mokyklas, kurios daugeliui marijampoliečių padėjo įgyti geresnį išsilavinimą. XIX a. antrojoje pusėje Marijampolėje prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas. 11. 1864 m. caro įsakymu buvo uždaromi marijonų vienuolynai, liko tik Marijampolės vienuolynas – paliktas marijonams išmirti. Marijonų vienuoliją atgaivino ir ją nuo išnykimo išgelbėjo pal. Jurgis Matulaitis, 1908 m. slapta įstojęs į ordiną. Prasidėjo nauja ordino – dabar jau kongregacijos – istorija. 12. Marijonai įnešė didelį indėlį vienijant Lietuvos tikinčiuosius. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis bendradarbiavo stabilizuojant Šventojo Sosto ir Lietuvos santykius. Jis taip buvo Lietuvoje naujai sukurtos bažnytinės struktūros didelis autoritetas. Prie pal. Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju labai prisidėjo iš Marijampolės kilęs tėvas Juozas Vaišnora.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33670
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33670
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2009, nr. 31(59)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

54
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

50
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.