Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33658
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Dovydaitytė, Linara
Title: Language and politics : expressionism in Lithuanian propoganda painting during the "thaw"
Other Title: Kalba ir politika : ekspresionizmas Lietuvos propagandinėje tapyboje atšilimo metais
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007, [T.] 3 : Menas ir politika : Rytų Europos atvejai
Extent: p. 87-95
Date: 2007
Keywords: Vaizdinė kalba;Tapyba;Ekspresionizmas;Propaganda;Atšilimas;Visuomenė;Individualizmas;Visual language;Painting;Expressionism;Propaganda;Thaw;Society;Individualism
Abstract: XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos – septintojo dešimtmečio sovietinės tapybos reformos buvo susijusios su kritiška socialistinio realizmo doktrinos peržiūra ir grįžimu prie ankstyvojo modernizmo vaizdinės kalbos. Kaip ir daugelis iš pirmo žvilgsnio neutralių, grynai estetinių, praktikų tuometinės tapybos kalbiniai ieškojimai priklausė galios ir kontrolės žaidimui, grindė normas ir kūrė alternatyvas, ženklino ideologijų kaitą ir atitiko bendrąsias laikotarpio idėjas. Šiame straipsnyje analizuojama politinė ekspresionizmo, kaip vaizdinės kalbos, reikšmė atšilimo metų Lietuvos propagandinėje tapyboje.Ekspresionizmo įsitvirtinimas šio laikotarpio tapyboje siejamas su individualizmo ideologijos reabilitacija sovietinėje sistemoje, po 1956 metų prasidėjus politinėms reformoms ir socialinio gyvenimo liberalizavimui. Tuometinei tapybai būdingas ekspresionistinis vaizdinės komunikacijos modelis atgaivino saviraiškos ir „autentiško“ pranešimo siekį ir palaikė meninės individualybės naratyvą. Tačiau straipsnyje atlikta garsių septintojo dešimtmečio tapytojų Leopoldo Surgailio ir Silvestro Džiaukšto istorinių paveikslų analizė atskleidžia, kad ekspresionistinė kalba iš esmės nepaneigė socialistinio paveikslo politinio angažuotumo ir priklausomybės kolektyvistinei ideologijai, kurią išreiškė herojiški revoliucinių kovų vaizdiniai. Priešingai, ekspresyvios meninio vaizdo kūrimo priemonės tarsi nulupo nuo šių vaizdinių ligtolinei dailei būdingą akivaizdų propagandos luobą ir pasiūlė intymesnes, individualesnes, psichologiškai paveikesnes jų versijas, stimuliuojančias žiūrovo įsijautimą ir emocinį išgyvenimą.[...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33658
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33658/1/ISSN1822-4547_2007_N_3.PG_87-95.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33658
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 2007, nr. 3
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml14.22 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

38
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

52
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.