Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33317
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Defrance, Corine
Title: La commémoration franco-lituanienne de 1937 du passage de Napoleon en Lituanie l'engagement de Raymond Schmittlein
Other Title: Napoleono žygio per Lietuvą prancūziškai lietuviškas paminėjimas 1937 metais. Raymond'o Schmittleino iniciatyva
Is part of: Darbai ir dienos, 2011, nr. 55, p. 99-113
Date: 2011
Abstract: Pirmasis prancūzų kalbos lektorius Kauno universitete (1934–1938) buvo germanistas Raymond’as Schmittleinas (1904–1974). Ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje jis vienas pagrindinių kultūros tarpininkų tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Įgijęs vokiečių kalbos mokslinį laipsnį Schmittleinas ketino rašyti daktaro disertaciją apie lietuvių toponimiją ir onomastiką. 1937 m. jis organizavo nemažai renginių, skirtų paminėti 125-ąsias Napoleono žygio per Lietuvą metines. Toks prancūzo užmojis rodo simbolinę 1812 metų svarbą. Siūlome panagrinėti šį įvykį, atsižvelgiant į to meto politinį kontekstą. Siekiama aptarti tris klausimus: koks buvo Paryžiaus ir Kauno politinis bendro paminėjimo motyvas; ar iš tikrųjų Napoleono žygis per Lietuvą užkariautojiška ir tragiška prasme, turint galvoje birželio ir gruodžio įvykius, buvo vertas minėjimo ir kokia jo prasmė; koks buvo Schmittleino įsipareigojimas ir kokią prasmę jis teikė šiam minėjimui? Prancūzijos ir Lietuvos santykiai ketvirtąjį dešimtmetį. Vėlyvas prancūzų lektoriaus etato įsteigimas Kauno universitete (1934 m.) simboliškai parodo sudėtingus Prancūzijos ir Lietuvos santykius po Pirmojo pasaulinio karo, tai galima paaiškinti tiek pokariniu Prancūzijos įsipareigojimu Lenkijai, tiek germanofiliška Kauno valdžios meile pasibaigus karui. Ši situacija radikaliai pasikeitė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, pradėjus reikštis vokiškajam nacionalizmui. Tuomet išaugo lietuvių domėjimasis prancūzų kultūra. Paryžius kovodamas su vokiečių įtaka pasikliovė Lietuva ir stengėsi didinti savo poveikį kultūrinėje srityje. Napoleono žygio per Lietuvą atminimas. Mintis paminėti Napoleono žygį per Lietuvą 1812 metais kėlė abejonių, nes šis įvykis siejosi su atsitraukimu iš Rusijos ir su tūkstančiais mirusiųjų. Du dalykai, kuriuos derėjo paminėti, buvo tai, kad dauguma Lietuvos gyventojų Napoleoną ir jo armiją sutiko šiltai ir kad 1812 m. liepos 1-ąją imperatorius paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. 1937 metų kontekste Kaunui tai buvo proga vėl pareikšti apie šalies suverenumą, o Paryžiui – parodyti savo pritarimą Lietuvos nepriklausomybei. Be to, Didžiosios armijos pasitraukimas dėl savo tragiškos ir emocinės svarbos leido iškelti kančios, pralieto kraujo ir mirties prasmę, rėmėsi tuo, kad Napoleono prisiminimas buvo gyvas ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje, ir kėlė tokus dalykus kaip drąsą, heroizmą, pasiaukojimą bei tautų laisvę. Raymond’as Schmittleinas ir paminėjimo formos. Schmittleinas buvo šio paminėjimo iniciatorius ir varomoji jėga. Jis paskelbė daugybę darbų ir dokumentų, įrodančių „tą visiško pasitikėjimo bendradarbiavimą, kuris siejo gyventojus ir okupacinę armiją“, stengdamasis lyg ir užtušuoti, sumenkinti tą legendinį atsiminimą apie prancūzų administraciją, išnaudojančią ir plėšiančią šalį. Jis daug prisidėjo suteikdamas emocinį pobūdį nuo1930 metų besiplėtojantiems Prancūzijos ir Lietuvos ryšiams. 1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje Schmittleinas parengė didelę parodą apie Napoleoną. Paroda sulaukė visapusiškos Paryžius paramos. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija suprato šio renginio naudą stiprinant dvišalius santykius, todėl nusprendė surengti prestižinį renginį. Paryžius įteikė Kaunui imperatoriaus pasirašytą dekretą dėl Lietuvos vyriausybės sudarymo, o žurnalistas Jeanas Mauclère’as prancūzų spaudoje pabrėžė, kad paroda rodė „glaudžią draugystę, siejančią Lietuvą ir Prancūziją“. Schmittleino prisiminimai apie Napoleoną po 1945 metų. Po karo Schmittleinas norėjo prisidėti prie baltiškos kultūros egzilyje. 1952 metais Maince leistame kūrinyje „Lietuvos regionas okupacijoje“ jis rašė: „Ir vėl rusiška naktis prislėgė Vytauto ir Jogailos šalį. Todėl svarbu padaryti prieinamus mokslininkams, taip pat ir visiems lietuviams pabėgėliams išeivijoje fragmentus tų turtų, kuriuos pavyks išgelbėti.“ Palikusiesiems Lietuvą padvelkė prisiminimais apie Napoleoną.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33317
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33317
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2011, nr. 55

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

88
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

76
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.